Svarbiausias estų architektūros, interjero ir dizaino žurnalas MAJA (est. namas) kraustosi į internetą eMAJA pavidalu. Kas ketvirtį išeinantis privačios leidyklos žurnalas – pirmasis Baltijos šalyse periodinis leidinys, skirtas architektūrai, pasaulį išvydęs dar 1994-aisiais, pora metų anksčiau nei
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiai sovietinės epochos pabaigoje buvo sparčiai tvarkomi. Tuomet iš istorinių griuvenų ir pusrūsių gyventojai masiškai buvo iškeliami į naujus daugiabučių mikrorajonus. Žinomam Kauno fotomenininkui Romualdui Požerskiui 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais dar pavyko pamatyti
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su partneriais rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą 2011“. Konkurse dalyvauja 2010 bei 2011 metais įgyvendinti arba yra pradėti įgyvendinti projektai. Konkurso vertinimo komisija jau pradėjo pretendentų apžiūrą – aplankė 6
Pačiame Kauno centre Nemuno saloje pernai pastatytoje „Žalgirio“ arenoje (arch. E.Miliūnas, A.Bublys, A.Ramanauskas ir kt.) nuo šiol vyks ne vien įvairios sporto batalijos, koncertai, šou ar partijų suvažiavimai. Kaip praneša Kauno savivaldybė, Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information
Tarptautinio projekto „Trys tapybos pamokos“ pirmoji paroda gruodžio-sausio mėnesiais surengta Poznanėje (Lenkija) galerijoje „Szyperska“. Kovo 9 dieną Kauno paveikslų galerijoje atidaroma antroji šio projekto paroda – „Nauja konceptuali tapyba“. Joje galima susipažinti su trijų tapytojų Paweło Łubowski’o
LR Kultūros ministerijos administruojamas Kultūros rėmimo fondas paskelbė antrąjį paraiškų teikimo konkursą 2012 metų kultūros ir meno projektams. Parama bus teikiama architektūros, cirko, dailės, fotografijos, kino, muziejų, kultūros paveldo, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, tautodailės, teatro meno
Plintančios ekologiškos gyvensenos idėjos bei auganti urbanizacija skatina ieškoti sprendimų kaip šviežių daržovių užsiauginti miesto sąlygomis. Niujorke sparčiai daugėja stogo daržininkų bendruomenių, o štai švedai ką tik ėmėsi įgyvendinti vertikalaus šiltnamio sumanymą. Pirmojo tokio statinio, vadinamo „Plantagono
Nuo 1979 metų kasmet įteikiama Pritzkerio architektūrinė premija – tikras Nobelis už architektūrą. Nepamirštant apdovanoti plačiai žinomų pasaulio architektūros žvaigždžių, ši premija neaplenkia ir kiek mažiau žinomų, tačiau šiuolaikinei architektūrai jau spėjusių nusipelnyti kūrėjų. Šių metų Pritzkerio
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) meno projektą „Estetika vs Informacija“ pernai pristatė 4 –ojoje tarptautinėje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje. Nuo kovo 2 dienos su juo jau gali susipažinti ir uostamiesčio šiuolaikinio meno gerbėjai bei miesto svečiai. Projekte
Senajame Lietuvos kelių muziejuje eksponatai jau netelpa, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuoja statyti naują. Neseniai paaiškėjo jos surengto naujojo muziejaus pastato projekto viešųjų pirkimų konkurso rezultatai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, jame nerasta
Kultūros ministerija paskelbė Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymo 55-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje projektų konkursą. Laimėjęs projektas taps pagrindu Venecijos bienalėje įrengiamam Lietuvos nacionaliniam paviljonui. Paskutinė konkursinių projektų pateikimo diena – gegužės 1-oji.
Audrius Puipa (1960–1997) – savitas dailininkas, kurio natūralistiniai darbai varijuoja tarp tapybos, grafikos ir komiksų. Savo režisuotomis nuotraukomis su žymiais menininkais pagal pasaulinio garso tapybos kūrinius jis išmoningai jungė fikciją su realybe bei pradėjo naują etapą Lietuvos
Pavasariui atėjus, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos architektų klubas kviečia į Latvijos sostinei skirtą susitikimą. Programoje – ilgamečio Rygos miesto vyriausiojo architekto Janio Dripės dovanoti filmukai apie Rygos architektūrą, Latvijos architektų patirtis, diskusijos.
Ekonominio pakilimo laikotarpiu Klaipėdos prieigos tarp Vilniaus plento ir Tilžės gatvės vadintos „auksiniu trikampiu“. Skelbta, jog jos taps svarbiu uostamiesčio investicijų traukos centru, planuoti didžiuliai sklypai. Tačiau žadėtojo proveržio taip ir neįvyko, o teritorija iki šiol plyti
Pernai Kaziuko šventės Vilniuje ritmą diktavę aukštaičiai, šiemet „estafetę“ perdavė žemaičiams – kovo 2 ir 4 dienomis sostinėje vyks Žemaičių meno ir kultūros dienos. Vienas iš šio masinio pavasario renginio rimtųjų akcentų numatytas senojoje Vilniaus rotušėje, kur
8-ajeme ir 9-ajame dešimtmečiuose sovietų sąjungoje gimę ir posovietinėje aplinkoje brendę menininkai turi sukaupę savitą gyvenimišką patirtį, kuri įvairiai prasiveržia ir jų kūryboje. Kovo 2 dieną Kaune atidaroma 10 jaunų Estijos, Latvijos ir Lietuvos menininkų grupinė paroda
Vilniuje vieši Sankt-Peterburgo architektų sąjungos delegacija, vadovaujama pirmininko V.Popovo. Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje svečiai skaitys paskaitas, o paroda supažindins su Piterio šiuolaikinės gyvenamosios ir visuomeninės architektūros pavyzdžiais, kultūrinio paveldo objektų rekonstrukcijos ir restauracijos projektais.
Savaitgalį Kauno miesto rotušėje iškilmingai įteiktos Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos. Už praėjusių metų kūrybinius pasiekimus jas pelnė architektas Gintautas Natkevičius, dailininkė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė ir fotomenininkas Vytautas Pletkus.
Kauno rašytojai kasmet įteikia bičiulišką literatūrinę Vieno lito premiją, kurios pagrindiniai vertinimo kriterijai: grušiškas kūrybingumas, kudirkiškas pilietiškumas, vaižgantiškas kalbos sodrumas, maironiškas tautiškumas. Šiemet ši premija bus įteikta poetui Gintautui Dabrišiui už dabrišišką originalumą eilėraščių rinkinyje „Joju vienas“.
Prieš beveik 4 metus modernų naująjį keleivių terminalą (arch. G.Natkevičiaus grupė) pasistatęs Kauno oro uostas, pamažu gerina savo techninę bazę bei sėkmingai didina keleivių srautus, plečia skrydžių geografiją. PILOTAS.LT jau rašė apie šiemet jo kilimo ir tūpimo
A.Blaževičius, Dešimt priežasčių, foto: Lietuvos filmų centras Senosios lietuvių kino kūrėjų kartos filmai dažnai kaltinami nuobodumu, atitrūkimu dabarties gyvenimo realijų. Tokį lietuvių kino įvaizdį pabandys pakeisti kino turas per Lietuvą „Trys viename“. Šis Vilniuje startuojantis projektas Lietuvos
Lietuvos architektų sąjunga nuo praėjusių metų vidurio renka Architektūros konkursų Lietuvoje nuo 1990-ųjų metų skaitmeninį archyvą. Neseniai baigtas 1-asis šio archyvo etapas. Šio viešo archyvo iniciatyvą remia Kultūros rėmimo fondas.
Teiginys, kad pasaulis vis mažiau skaito, lietuvio negąsdina. Peržvelgus dar ne tokią ilgą vilnietiškų Knygų mugių istoriją, arba užsukus į jau 13-ąją mugę, atkėlusią vartus ketvirtadienį, akivaizdu viena,- lietuviai knygnešių tauta. Paprotys, kad iš knygų mugės nepadoru
Kaip skelbia Kultūros ministerija, šiemet viešosioms bibliotekoms bus paskirstyta 6,1 mln. litų dokumentams įsigyti ir elektroninių duomenų bazių prenumeratai. Tai reiškia, kad gyventojų informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose bus skirta beveik dvigubai daugiau lėšų.
Ką tik pasibaigė kviestinis A klasės biurų komplekso Vilniaus Konstitucijos prospekte architektūros idėjų konkursas. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), nugalėtojais išrinkti Danijos firmos „PLH Arkitekter“ architektai (su „Archinova“), kuriems atiteko 25.000 litų premija bei sutartis projektuoti.
Kartais menui nereikia nei gerų dažų, instrumentų ar kokios nors specialios technikos – užtenka poros gerų žieminių batų. Bent jau tuo visus bando įtikinti sniego menininkas Simonas Beckas, kuriantis didžiulius piešinius ant snieguotų Alpių šlaitų bei ežerėlių.
PILOTAS.LT jau skelbė apie naujojo keleivių ir krovinių terminalo statybas greta naujosios Smiltynės perkėlos. Europos komisija ką tik pritarė šio projekto 18 mln. eurų finansavimui. Iš viso projektui numatoma skirti apie 169,5 litų lėšų.
Prof. Zygmuntas Baumanas – išskirtinai produktyvus politologijos, sociologijos, filosofijos, etikos, menų, istorijos tyrinėtojas, kuris jau daugiau kaip du dešimtmečius džiugina akademinį pasaulį giliomis įžvalgomis apie modernybę, globalizmo pasekmes žmogui, socialinę mintį ir viešąją erdvę. Vasario 23 dieną
Hamburgui nesiseka naujojo miesto simbolio – filharmonijos „Elbphilharmonic“ – statybos. Pagal žinomų architektų J.Herzogo ir P. de Meurono projektą statomą šį ikonišką pastatą nuolat kamuoja įvairios techninės problemos, o nuo praėjusių metų pabaigos statyba visai nejuda. Kaip
Senojoje Europos kultūros sostinėje – Romoje – lietuvių menas žinomas gana menkai. Nuomonę apie šiuolaikinio lietuvių meno pasiekimus italams turėtų padėti susidaryti Amžinojo miesto naujojoje šiuolaikinio meno galerijoje „Frutta“ eksponuojama paroda „Muziejaus problema“. Šios parodos didžioji ekspozicijos
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001