Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė) sutriuškino beveik triskart didesnę Maskvos kariuomenę. Nacionaliniam jubiliejui numatyta virtinė renginių ir ženklų. Vienas jų – jaunos dailininkės Linos Kalinauskaitės medalis, skirtas išskirtinei LDK ir sąjungininkų pergalei.
Šiuo metu Lietuvos monetų kalykloje kalami L.Kalinauskaitės sidabriniai medaliai, kurių bus išleista tik 99. Jie bus pristatyti rugsėjo 3-iąją Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, per Oršos mūšio 500-osioms metinėms skirtą jubiliejinės parodos atidarymą.
„Medalio averse yra pavaizduota pergalės deivė Viktorija, apsupta mūšio trofėjais, ginklais ir vėliavomis. O reverse yra vaizduojamas mūšio fragmentas, kuriame LDK kavalerija puola ir pergalingai triuškina maskolių raitelius,“- sako jubiliejinio medalio autorė.
Anot dailininkės, sovietmečiu buvo labai akcentuojamas Žalgirio mūšis, kadangi kariauta prieš vokiečius. Tuo tarpu prieš rusus pasiektos pergalės buvo nutylimos. Laikams pasikeitus, visuomenė ėmė daugiau kalbėti apie Oršos mūšį ir kitas Lietuvai reikšmingas pergales. „Istorinė tema mene dabar yra aktuali: kūriniuose laisvai skleidžiasi patriotiškumas. Svarbu, kad ir jaunimas matytų įkvepiančias ano laikmečio iliustracijas, juk iš senovės yra mažai išlikusios vaizdinės medžiagos. Medalį kūriau apie keturis mėnesius, daug laiko užtruko medžiagos rinkimas, konsultacijos su istorikais“,- teigia L. Kalinauskaitė, paprastai dirbanti su savo tėvu, žymiu skulptoriumi Juozu Kalinausku.
Pasak istorijos profesoriaus Valdo Rakučio, Oršos mūšis – neabejotinai viena didžiausių ir reikšmingiausių pergalių prieš Maskvos didžiąją kunigaikštystę. XV a. pabaigoje, sustiprėjus Maskvai, su vis agresyvesne valstybe vyko net 9 Lietuvos valstybės karai. Apsiskelbusi rusų žemių vienytoja, Maskva užpuolė rytines Lietuvos žemes ir po ilgų kovų, padedama perbėgėlio Mykolo Glinskio, užėmė Lietuvai strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę ir kėsinosi pulti vidines Lietuvos teritorijas su pačiu Vilniumi. Lietuvos valdovas Žygimantas valstybei ginti pasiuntė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę, su Lietuvos didžiuoju etmonu Konstantinu Ostrogiškiu priešakyje, kuri 1514 m. rugsėjo 8-ąją prie Dniepro ir Kropivnos upių santakos ir sutriuškino Maskvos kariuomenę.
„Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis šia pergale parodė, kad naudojant modernias kovos priemones – arkebūzomis ginkluotus pėstininkus ir lauko artileriją bei tinkamai išnaudojant kavalerijos pajėgas – ir vietovės įpatumus, įmanoma sutriuškinti triskart gausesnį priešą. Tai – viena didžiausių Lietuvos ginklo pergalių istorijoje“,- teigia istorikas V.Rakutis. Anot istoriko, tai buvo vienas pirmųjų atvejų Europoje, kainaujas ginklų derinys (arkebūzų ir patrankų kombinacija) lėmė sėkmingą mūšio baigtį. Arkebūzos buvo žinomos pilių gynyboje dar XV a., tačiau lauko mūšyje kartu su patrankomis jos buvoefektingai panaudotos pirmą kartą.
Apie medalio autorę. Dailininkė Lina Kalinauskaitė gimė 1983-aisiais Vilniuje. Baigė Vilniaus dailės akademiją, taip pat studijavo Prahos ir Florencijos dailės akademijose. Lina yra Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) ir Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos medalių ir tapybos darbų yra Lietuvos Nacionaliniame muziejuje ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Vilniuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Trakų ir Obelių istorijos muziejuose, Biržų krašto muziejuje bei Palazzo Asmundo muziejuje Palerme (Italija).
Studijuodama Lietuvos dailės akademijoje, Lina padėdavo kurti medalius tėvui, įžymiam skulptoriui Juozui Kalinauskui. L.Kalinauskaitės autoriniai medaliai: „Biržų miesto magdeburgo teisės. 1589-2009“, „Jubiliejinis Palazzo Asmundo muziejaus medalis“„Karaliaus Mindaugo sūnūs Rūklys ir Rupeikis“, „Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Vilniui – 690 metų“, „Oršos mūšiui – 500 metų. 1514-2014“. Šiemet Monetų Namams Lina pradėjo kurti medalių kolekciją „Didingoji Lietuva”, kurią sudarys 24 įvairūs istoriniai medaliai.
Parengta pagal R.E.Šutinytės informaciją