Rytoj sostinėje prasideda 17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“. Šių metų renginio akcentas – „Vilnius–Varšuva–Viena“. „ArtVilnius‘26“ pristatys bendras trijų sostinių istorines patirtis, šiuolaikinio meno scenas ir kryptis.
DIDŽIAUSIA ŠIUOLAIKINIO MENO MUGĖ BALTIJOS ŠALYSE
Spalio 1–4 dienomis „Litexpo“ parodų centre vyksianti „ArtVilnius“ – didžiausia šiuolaikinio meno mugė Baltijos šalyse ir viena svarbiausių platformų, sujungianti Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos šiuolaikinio meno lauką. Šiemet mugėje dalyvauja 70 šiuolaikinio meno galerijos, vyks tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“, „Projektų zona“ pristatys kuruojamus projektus, bus rengiami pokalbiai, diskusijos (diskusijų programa „ArtVilnius Talks“), edukacinės programos, veiks „Jaunojo kolekcininko stendas“.
Į Vilnių atvyks galerijos, menininkai, kuratoriai ir meno pasaulio profesionalai iš Austrijos, Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių. Mugės programoje šiemet itin ryškus tarptautinis dialogas – jis vyks ir tarp trijų Europos sostinių, ir tarp menininkų bei institucijų, tarp kūrėjų ir kolekcininkų, tarp meno ir verslo.
Vienos šiuolaikinio meno sceną pristatys daugiau nei keturis dešimtmečius tarptautinėse meno mugėse dalyvaujanti „Christine König Galerie“ ir „Galerie Sturm & Schober“.
Iš Varšuvos beveik po dešimtmečio pertraukos į Vilnių grįžta „LETO Gallery“ ir „Le Guern Gallery“. Pirmą kartą mugėje dalyvaus šiuolaikinius lenkų kūrėjus pristatančios HOS ir „Fijewski Gallery“. Tarp debiutantų taip pat – „Galerie 3AP“ iš Diuseldorfo ir Frankfurto, „Galleri Lundberg-Sandhagen“ iš Stokholmo, TUR iš Rygos ir Vilniaus galerija „Vartai“.
VYKS EKSKURSIJOS, PRISTATYMAI, EDUKACIJOS
Mugėje žiūrovai sutiks mėgstamas „KOGO Gallery“ iš Estijos, Rygos „ISSP“, Paryžiaus „Galerie Nivet-Carzon“, Danijos „Galleri NB“, Vilniaus „The Room“ ir Talino „OKAPI“.
Vilniaus dailės akademija pristatys šešias savo galerijas, o Lietuvos regionams atstovaus galerijos iš Utenos, Molėtų, Trakų, Ukmergės, Šiaulių ir Panevėžio.
Mugės savaitgalį taip pat vyks ekskursijos su menotyrininkais, edukacijos, meno leidinių pristatymai, tinklaveikos renginiai, veiks jaunojo kolekcininko stendas ir kultūros iniciatyvas pristatanti erdvė „ArtVilnius+“. Tarptautinė meno profesionalų komisija ir lankytojai rinks geriausias mugės galerijas, menininkus bei kūrinius.
Edukacinė, nekomercinė „ArtVilnius’26“ Projektų zona šiais metais brėžia diagonalę nuo Vilniaus vakarų kryptimi ir sujungia trijų mums svarbių sostinių meno scenas. Kiekviena iš jų – Vilniaus, Varšuvos ir Vienos – turi specifinę istoriją, menininkus ir aktyviai dirbančias institucijas.
„Toks neįprastas žvilgsnis, sugretinantis Vilnių su Varšuva ir Viena, praplečia nusistovėjusias, mūsų regioną apibrėžiančias ribas, leidžia atrasti netikėtas sąsajas ir skirtumus, taip pat iš kitų perspektyvų pažvelgti į save ir kuriančius artimoje ir tolimesnėje kaimynystėje“, – sako Projektų zonos kuratorė, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos direktorė, Vilniaus performanso meno bienalės meno vadovė ir kuratorė Neringa Bumblienė.
PROJEKTŲ ZONA PRISYTYS SOSTINIŲ PAČIUS RYŠKIAUSIUS
Projektų zona 4-oje LITEXPO salėje pristatys įdomiausias trijų sostinių viešąsias ir privačias šiuolaikinio meno organizacijas bei svarbiausius menininkus.
Vilniui atstovaus tarptautinį pripažinimą pelniusi vizualiųjų menų kūrėja Emilija Škarnulytė. Projektų zonoje menininkė pristatys instaliaciją „Tethys“, kurioje žiūrovai pamatys videoprojekcijų ir stiklo objektus „Jūratės ašaros“.
Dar vienas ryškus Vilniaus veidas – skulptorius ir kino režisierius Deimantas Narkevičius. Projektų zonoje bus pristatytas jo kūrinys „Akmenys po du“.
Varšuvą mugėje pristatys viena seniausių Lenkijos šiuolaikinio meno institucijų – nacionalinė meno galerija „Zachęta“. Į Vilnių galerija atveš tarpdisciplininį performatyvų projektą – menininkės, režisierės ir profesorės Bognos Burskos videokūrinį „Deaf Rebellion. Renewal“ („Kurčiųjų maištas. Atsinaujinimas“). Jis sukurtas bendradarbiaujant su kurčiuoju menininku ir aktyvistu Danieliu Kotowskiu. Abu autoriai šiais metais atstovauja Lenkijai Venecijos meno bienalėje. Vilniuje kūrinys bus eksponuojamas su vertimu į lietuvių gestų kalbą.
Dar viena viešnia iš Varšuvos – žinoma Lenkijos sostinės šiuolaikinio meno erdvė – „Galeria Studio“. Įsikūrusi sostinės širdyje – garsiųjų Kultūros ir mokslo rūmų pastate – galerija saugo itin vertingą šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją. „Projektų zonoje“ bus eksponuojama specialiai mugei atrinkta kolekcija, atspindinti kosmoso ir geidulingumo temas. Tarp autorių – svarbūs kūrėjai: Magdalena Abakanowicz, Natalia Lach-Lachowicz ir Jadwiga Maziarska.
Vienos šiuolaikinio meno laukas ir galerija „Meyer Kainer“ Vilniuje pristatys pasaulinio garso austrų šiuolaikinio meno kolektyvą „Gelatin“. Jame – keturi menininkai: Wolfgangas Gantneris, Ali Janka, Florianas Reitheris ir Tobias Urbanas.
Grupė garsėja provokuojančiais, humoristiniais, dažnai absurdiškais performansais, skulptūromis bei didelėmis instaliacijomis. Jų kūryba remiasi reliacine estetika, kai lankytojai tampa meno kūrinių bendraautoriais. Parodos ekspoziciją kuria architektė Gabrielė Černiavskaja.
Projektų zonoje dalyvaus ir vienintelius originalius Marko Rothko kūrinius Baltijos šalyse saugantis Rothko muziejus Daugpilyje, kuris šiemet pristatys keramiko Pēterio Martinsono (1931–2013) instaliaciją, o Panevėžyje veikiantis Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ rodys specialiai mugei sukurtą skulptūrų instaliaciją „Sodas“.
PERFORMANSŲ „TAKE“ – 11 MENININKŲ
Kasmetę skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“ šiais metais pirmą kartą kuruoja Vienoje gyvenantis ir dirbantis menininkas, kuratorius bei rašytojas Aliaksejus Barysionakas.
Atvirame kvietime jis išrinko vienuolika parodos dalyvių – menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Baltarusijos ir Ukrainos. „Take“ savo kūrinius pristatys Žygimantas Julijus Bėrontas, Bobas Bicknellas-Knightas, Kasparas Brazovskis, Anna Egle, Rokas Janušonis, Povilas Jatkevičius, Mariia Kulykivska, Anna Mari Liivrand, Katsiaryna Miats, Ūla Šukytė ir Vytautas Viržbickas.
Parodos kuratorius teigia, kad „Tako“ pavadinimas jam tapo atspirties tašku kalbėti apie karų, priverstinės migracijos, ekologinių grėsmių ir trapumo paženklintą pasaulį. Tačiau A. Barysionako pasakojimas nebus niūrus.
„Ir mane patį nustebino, kokia trapi, subtili, netgi švelni paroda išėjo. Joje – daug kasdienių, pramoninių, infrastruktūrinių medžiagų, tačiau jos byloja apie labai gilius, skausmingus, dramatiškus dalykus, kuriuos diktuoja gamta ir kraštovaizdis. Takas, kuriuo su menininkais keliaujame, eina per mišką su nuodingais augalais, per ribines erdves, kuriose net kavos aparatas prabyla žmogaus balsu, pro sakralias erdves, pro gedului skirtas vietas, pro apleistas pramonės teritorijas. Einame mąstydami apie tai, kaip išgyventi tamsiais laikais, o skirtingi objektai ir idėjos šiame kelyje padeda orientuotis“, – sako A.Barysionakas
„Tako“ kuratorius teigė, kad darbų atrankoje daug lėmė ne griežta, iš anksto sukurta parodos schema, o intuicija, kūrinių tarpusavio ryšiai, skirtingų patirčių bei požiūrių pusiausvyra. Šitaip iš pavienių menininkų pasiūlymų susidėliojo, kad ir sunkiai nuspėjamas, tačiau vientisas maršrutas per šių dienų tikrovę.
APIE VERSLO IR MENO SANTYKIUS
Diskusijų ir pokalbių studija suburs Lietuvos ir užsienio menininkus, kuratorius, kolekcininkus, galerininkus, meno institucijų vadovus bei verslo atstovus.
Šiuolaikinių meno institucijų aktualijas – ką reiškia būti reikšmingam geopolitinių, ekologinių ir socialinių sukrėtimų akivaizdoje – aptars Vilniaus, Varšuvos, Vienos šiuolaikinio meno centrų vadovai ir kuratoriai. Diskusijas moderuos „ArtVilnius“ Projektų zonos kuratorė N.Bumblienė bei menotyrininkė, žurnalistė Sylwia Alicja Krason-Kozdras.
Lietuviškos meno scenos istorinę perspektyvą atskleis pokalbis apie Lietuvos meno galerininkų asociacijos 30-metį. Jame prisiminimais ir įžvalgomis dalysis mugės vadovė Diana Stomienė, meno vadovė Sonata Baliuckaitė Arlauskienė, asociacijos garbės narė Dalia Lopez, „Baroti“ galerijos įkūrėjas, LMGA narys Izraildžonas Baroti, diskusiją moderuos LMGA garbės narys, menotyrininkas dr. Viktoras Liutkus.
Tarptautinę programą apie kolekcionavimą mugėje moderuos dr. Paco Barragánas. Pranešimą skaitys ir diskusijoje dalyvaus Londone ir Rijade dirbanti meno patarėja dr. Alia Al-Senussi. Ji pristatys Persijos įlankos šalių kultūros ekosistemų transformaciją.
Kolekcininkų ir institucijų temą plėtos Briuselyje gyvenantis prancūzų kilmės šiuolaikinio meno kolekcininkas ir kino prodiuseris Frédéricas de Goldschmidtas. Savo kolekcijose jis telkia kylančių menininkų kūrinius, konceptualųjį ir minimalistinį meną bei judėjimų „Zero Group“ ir „Arte Povera“ palikimą.
Diskusijose taip pat bus aptariama menininko katalogo reikšmė skaitmeniniame amžiuje, privačių kolekcininkų vaidmuo viešojoje kultūroje ir kolekcijų gyvavimo klausimai, gvildenamas svarbus verslo ir kūrybos santykis – ar kapitalas ir menas gali tapti lygiaverčiais partneriais?
Mugėje taip pat veiks jaunojo kolekcininko stendas ir kultūros iniciatyvas pristatanti erdvė „ArtVilnius+“. Tarptautinė meno profesionalų komisija ir lankytojai rinks geriausias mugės galerijas, menininkus bei kūrinius.
Mugę „ArtVilnius“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacijos viešoji įstaiga „ArtVilnius“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mugės mecenatas – advokatų kontora COBALT, generalinis partneris – „EIKA Group“. Bilietus į renginį platina Kakava.lt.
Parengta pagal „ArtVilnius“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘25“. Foto: Augustino Žukovo.
