Nacionalinis architektūros institutas (NAI) pasirinko Lietuvos paviljono 2027 metų Venecijos architektūros bienalėje kuratorių, kuriuo ką tik paskelbtas architektas Andrius Ropolas. Paviljono architektūrą žada sukurti architektė Suzuko Yamada ir jos architektūros biuras.
TEMĄ PASUFLERAVO KAUNO CENTRINIO PAŠTO RŪMŲ TRANSFORMACIJA
Kaip praneša NAI, 2027 metų Lietuvos paviljonas „Desanctification“ nagrinės paveldo kaitos, pastatų pritaikymo ateities poreikiams ir architektūros neliečiamumo temas. „Kurdami Lietuvos paviljoną norėjome pakviesti kuratorių, kuris gebėtų apie architektūrą kalbėti kaip apie kultūrinį, socialinį ir kritinį reiškinį. Andriaus Ropolo patirtis, jungianti architektūros praktiką, tekstą, kritiką ir tarptautinį kontekstą, leidžia šią temą matyti plačiau. Paviljonu norime kelti klausimus apie tai, kaip šiandien suprantame architektūros paveldą, jo vertes ir galimybę keistis“, – sako Lietuvos paviljono komisaras, NAI vadovas Kęstutis Kuizinas.
Pasak kuratoriaus, paviljono tema kilo stebint dabar vykstančią Kauno centrinio pašto rūmų transformaciją: „Vis didesnė mūsų aplinkos dalis tampa saugoma, o tai reiškia, kad daugėja „šventų“, neliečiamų objektų, kuriuose sunkiai gali vykti pokyčiai. Ši tendencija būdinga ne tik Lietuvai, tai globalus procesas. Paviljone provokuosime kalbėti apie „Desanctification“, t.y. paveldo „nušventinimą“ – tiek būsima paviljono erdvė, tiek ekspozicija vers pergalvoti architektūros ir paveldo vertes. Kaip mes gyventume, jeigu visa mūsų aplinka būtų paveldas?“ – teigia A.Ropolas.
Kauno centrinio pašto rūmų pokyčiai paviljone bus pristatomi kaip konkretus platesnės temos pavyzdys. Vienas svarbiausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų šiandien keičiasi į Nacionalinį architektūros institutą – naują instituciją, kuri kaups, tyrinės ir pristatys Lietuvos architektūros lauką.
Planuojama, kad Lietuvos paviljonas Venecijoje įsikurs buvusioje bažnyčioje, paverstoje sporto ir bendruomenės sale. Pati erdvė taps paviljono temos dalimi: ji pasakos, kaip istorinės, simboliškai stiprios architektūros erdvės gali būti pernaudojamos, keičiamos ir įgyti naujas funkcijas.
PAVILJONO ARCHITEKTŪRĄ KURS JAPONIJOS ARCHITEKTĖ
Ekspozicijoje šis virsmas bus atskleidžiamas per realius pastato transformacijos fragmentus, pašto interjero, baldų ir grindų motyvų interpretacijas bei būsimos NAI veiklos kryptis. Paviljone atsiras institucijos archyvo, bibliotekos, tyrimų, kolekcijų kaupimo ir viešosios programos detalės – tai, kas ateityje formuos NAI veikimą Kauno centriniame pašte.
Paviljono architektūrą kurs viena ryškiausių jaunosios kartos Japonijos architekčių Suzuko Yamada ir jos įsteigtas architektūros biuras. Kuratoriaus teigimu, tarptautinis žvilgsnis šiam projektui svarbus todėl, kad Venecijoje bus pristatomas išskirtinai lietuviškas turinys, o išorinis požiūris leidžia geriau pamatyti save iš šalies. „Suzuko Yamada Architects“ darbuose vystomos persipynimo, daugiasluoksniškumo ir ribų ištrynimo temos dera su paviljono idėja ir išplečia ją tarptautiniame architektūros kontekste.
Andrius Ropolas – architektas, „Office De Architectura“ biuro partneris. Jis studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo universitete, magistro studijas baigė KU Leuven universitete Belgijoje. Dirbo Danijoje, Belgijoje, Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur prisidėjo prie urbanistinių vizijų ir architektūros projektų Europoje bei Azijoje. Kaip architektūros kritikas ir publicistas yra publikavęs tekstų architektūros tema Lietuvos ir užsienio leidiniuose, dalyvauja edukaciniuose ir kultūros projektuose.
Lietuvos paviljoną 2027 m. Venecijos architektūros bienalėje organizuoja NAI, finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Parengta pagal NAI informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kauno centrinio pašto rūmai. Foto: Giedrius Meškauskas.
Kauno centrinio pašto rūmų restauracijos darbai. Foto: Darius Matonis.
Lietuvos paviljono 2027 metų Venecijos architektūros bienalėje kuratorius Andrius Ropolas. Foto: Visvaldas Morkevičius.
Architektė Suzuko Yamada (Japonija). Foto: Fujii Yui.
