Praėjusia savaitę Palangoje duota iškilminga pradžia naujos Koncertų salės rekonstrukcijos darbams. Simbolinę kapsulę su laišku ateities kartoms įkasė Ministras Pirmininkas A.Butkevičius, Palangos miesto meras Š.Vaitkus ir darbų rangovo – bendrovės „Conresta“ – direktorius L.Lukaitis. Teigiama, kad „Uostamiesčio projekto“ naujasis kūrinys senojo Palangos simbolio vietoje stovės jau 2015-aisiais.
VENGĖ ARCHITEKTŪROS IDĖJŲ KONKURSO
Prieš 40 metų atidaryta Palangos vasaros estrada (Vytauto g. 43) sovietmečiu buvo svarbus kurorto visuomeninis traukos objektas. Sezono metu joje kone be pertraukų vyko estrados žvaigždžių koncertai, įvairūs pasirodymai, šokiai. Tai vienas svarbiausių kurorto sovietmečio simbolių. Gal todėl, atkūrus nepriklausomybę, Palangoje metų metais puoselėtos viltys apleistą gelžbetoninį pastatą prikelti naujam gyvenimui.
Apie išskirtinį visuomeninį objektą galvojanti Palanga, atviro architektūros idėjų konkurso rengti visgi neketino. Prieš porą metų kalbėta, kad rekonstrukcijai bus pasitelkti architektų H.Štaudės ir J.Anuškevičiaus projektiniai pasiūlymai, padaryti Lietuvos valstybinei filharmonijai užsakius (jai tuo metu priklausė Palangos vasaros estrada). Projektas net buvo suderintas su įvairiomis instancijomis. Vis dėlto vėliau planai pasikeitė – buvo nuspręsta pagal viešųjų pirkimų įstatymą surengti naują projekto konkursą. Nepadėjo nei su šiuo reiškiniu kovojančios Lietuvos architektų sąjungos (LAS) viešai pareikšta pozicija, nei architektų bendruomenės gautas Prezidentūros bei Kultūros ministerijosjos palaikymas…
Rengti Palangos estrados rekonstrukcijos techninį projektą galiausiai buvo patikėta Klaipėdos bendrovei „Uostamiesčio projektas“. PILOTAS.LT žiniomis, specialiai tam Palangos savivaldybė pasiskolino 200.000 litų.
KOMPLEKSĄ SUDARYS 3 NAUJI APSKRITI TŪRIAI
PILOTAS.LT metų pradžioje jau rašė, kad esamas Palangos vasaros estrados pastatas po rekonstrukcijos pavirs multifunkciniu centru, susidedančiu iš koncertų salės (bendras plotas 4.000m²), 300 mokinių menų mokyklos (900 m²) ir savivaldybės ansambliams repetuoti ir koncertuoti skirto kultūros centro (250 m²). Šio vieno svarbiausių kurorto ateities pastatų projekto autorius – bendrovės „Uostamiesčio projektas“ jaunas architektas Algirdas Stripinis.
Pasak architekto,rengiant konkursinį pasiūlymą, minėtas funkcijas buvo pasiūlyta išskaidyti į tris atskirus, tarpusavyje sujungtus korpusus, taip išvengiant vieno didelio tūrio, disonuojančio su Palangos miesto istorinės dalies užstatymu. Koncertų salė projektuota pirmuoju etapu, o kultūros centras bei menų mokykla – antruoju etapu. Statyba numatyta trim etapais.
Pasak projekto autoriaus, kompleksą supančios gretimybės, varijuoja nuo XIX a kurhauzo iki sovietmečiu statytų, intensyvaus užstatymo, bei „aktyvios“ architektūros, poilsio paskirties pastatų. „Atsižvelgiant į tai pastatui buvo parinkta paprasta ir aiški, kurortinei architektūrai būdinga apvali forma – ne tiek konfrontuojanti, kiek apjungianti skirtingus architektūrinius stilius“, – PILOTUI.LT pažymėjo A.Stripinis.
SALĖ VEIKS KIAURUS METUS
Pagal sumanymą, dabartinė Vasaros estrada įgys apskritą formą ir bus pritaikyta veikti ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus. Projektuojant koncertų salės korpusą, atsižvelgiant į pastato padėtį mieste, buvo siekta išlaikyti esamą užstatymo plotą bei aukštingumą, todėl dalis patalpų – holas, scena, užkulisiai, san. mazgai, rūbinės, atlikėjų, techninės – buvo įgilintos 4-5 metrus.
14,5 m aukščio koncertų salės apdailai, pasak A.Sripinio, parinktos natūralios, Palangos miesto istorinei daliai būdingos medžiagos: tinkas, medis, akmens masės plokštės, stiklas. Koncertų salės fasade suprojektuoti į pastatą „įsipjaunantys“ žali langai numatyti apšviesti šviesos diodų (RG LED) šviestuvais. „Taip bus ne tik suteikiama pastato eksterjerui dinamiškumo, bet tuo pačiu sukuriami reikiami difuziniai elementai ir išvengiama neigiamo akustinio stiklo poveikio salės interjere“,– paaiškino architektas.
Koncertų salės viduje suplanuoti holai, barai, san.mazgai, atlikėjų patalpos, repeticijų salės, rūbinės, scena ir žiūrovų amfiteatras, kuriame numatyta 2.200 sėdimų vietų. A.Stripinio teigimu, siekiant pastato panaudojimo universalumo dalis tribūnų suprojektuotos transformuojamos, kad būtų galima rengti tiek banketus, tiek konferencijas ar tiesiog suformuoti lygias grindis stovimoms vietoms. Pastaruoju atveju, salėje sutilptų per 3.000 žiūrovų.
GRIAUTI PRADĖS KITŲ METŲ PRADŽIOJE
Palangos Koncertų salės rekonstrukcijos darbų pradžia paskelbta kurortui ypatingais metais, kai Palanga yra Lietuvos kultūros sostinė, pačiam miestui sukanka 760, kurortui – 125, o Vasaros estradai – 40 metų. Ūkio ministerijos rūpesčiu, pirmajam projekto etapui iš 2007-2013 m. ES finansinės paramos jau paskirta 10 mln. litų. Mat Palangos merui Šarūnui Vaitkui pavyko įtikinti šalies premjerą A.Butkevičių ir ES lėšas skirstančią ūkio ministerijos darbo grupę, kad ištisus metus galinti veikti moderni koncertų estrada didžiausiame šalies kurorte yra būtina. Esą didelės modernios specializuotos koncertų ir masinių renginių salės nėra visoje Vakarų Lietuvoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos skelbtąjį Palangos vasaros estrados rekonstrukcijos darbų konkursą laimėjo rangos bendrovė „Conresta“.
Apskaičiuota, kad koncertų salės statyba iš viso atsieis bemaž 25 mln. litų. Teigiama, kad vyriausybė ieškos galimybių koncertų salės rekonstrukcijai skirti ir valstybės lėšų. Jei trūkstamų pinigų gauti nepavyktų, PILOTAS.LT žiniomis, 3 mln. litų tikimasi surinkti pardavus savivaldybei priklausančius pastatus, o 12 mln. litų – skolintis. PILOTAS.LT duomenimis, senosios Vasaros estrados griovimo darbai prasidės kitų metų pradžioje, o naujosios atidarymas numatytas jau 2015-aisiais.
to murininkas
( 2013-12-18 )
jus ne murininkas. jus duobkasys. taigi dabar stripiniene nebegaus savo atkatinio % is rangovu, subrangovu ir poslerangovu.
Mūrininkas
( 2013-12-18 )
Gerbiamieji Uostamiesčio kolegos verkiate, jog nedaug uždirbate, bet patys kalti jog už savo darbą prašote 0,08 % nuo statybų sąmatos.
Statybos kaina 25 000 000 Lt.
Projektavimo kaina 200 000 Lt.
Sėkmės uždirbti ir gyventi taip kaip mūrininkas gyvena.
algi
( 2013-12-18 )
eik toliau vartyt detail’o, tau nuo ten tikrai gerai sekasi kopijuot pasaulinius ir kitokius šedevrus. neSStresuok labai 😉 Gerų ir tau švenčių :))
Algirdas S.
( 2013-12-17 )
Sveiki mieli kolegos. Artėjančiais, naujaisiais metais visiems linkiu architektūrinio įtūžio pliūpsnius ir nepamatuotą fantaziją interpretuojant faktus nukreipti į savo tiesioginį darbą, tada neabejotinai dienos šviesą išvys ne vienas pasaulį nustebinsiantis šedevras. Gerų švenčių:))
komentaras
( 2013-12-16 )
Kai architektūros kokybė matuojama pigiausia kaina, tai ir matome rezultatą…
Kažin ar labai yra tėvams ko didžiuotis tokia atžala, dar viešai liaupsinant, panašu į pigų piarą.
Vienok, patarlė pigią dešrą šunys ėda čia labai tinka.
duskit Pavidolei
( 2013-12-16 )
„Žinoma, padedu, bet jis firmoje tempia labai daug, sugeba dalyvauti konkursuose, greitai pateikti idėją ir laimėti. Vadinasi, tai daro neblogai, jei per trejus metus laimėjo tris konkursus. Algis paveldėjo pačias geriausias mūsų savybes“, – komplimentų atžalai negailėjo mama.“
Vo taip vat, verta atkreipti ir į kitus šios jaunos atžalos „šedevrus“, kaip Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas – pažiūrim į laimėtą projektą ir pažiūrim į įgyvendintą ir po to randam bent kelis panašumus 🙂
Re:
( 2013-12-15 )
Atsiprašau,norėjau kreiptis į p.Užpelkį.
Re:
( 2013-12-15 )
Ponas Užkalni,perskaitykite dar kartą,kas rašoma straipsnyje:„…buvo nuspręsta pagal Viešųjų pirkimų įstatymą surengti naują projekto konkursą.
Nepadėjo nei su šiuo reiškiniu kovojančios Lietuvos architektų sąjungos (KAS) viešai išreikšta pozicija,nei architektų bendruomenės gautas prezidentūros bei Kultūros ministerijos palaikymas…“.
Užpelkis
( 2013-12-15 )
Aš nieko nesuprantu. Kaip gali tokie dalykai atsirasti be Architektų sąjungos palaiminimo ar kažkokios architektų įtakojamos struktūros palaiminimo ? Vis tik Palangos estrada ne viešbutukas Laisvės alėjoje, kuris, tarp kitko atsirado su KAUET pritarimu. Tik po to, kaip įprasta, dar gaidžiams neužgiedojus, šios tarybos architektai tris kartus išsižadėjo savo pritarimo, motyvuodami, kad nieko nematė ir nieko nežino, neprisimena. Su tokiu projektu mes drąsiai atsistojam į postsovietinių respublikų „šerenga“, ko pradžia buvo Basanavičiaus al. raudonos plytelės ir geltoni šviestuvai. Sakyčiau, kad esame Pabaltijo čiurkos…
Laimonas Bogušas
( 2013-12-13 )
Dar viena, eilinė, vinis į Lietuvos visuomeninės architektūros karstą
galas
( 2013-12-13 )
augis gucas akivaizdziai nespeja koja kojon su laikmeciu. kokia dar akustika? apie ka jus, ponas? patyrinejus situos susirinkimu konteinerius ir pati metoda, kaip jie atsiranda gintarineje palangoje, aisku tai, kad palangos savivaldybe pigiausiomis ir primityviausiomis priemonemis bandys pasivyti jurmala su jos „novaja volna“ formatu.
palanga ne jums, ponai inteligentai, turetu buti uzrasyta didelemis raudonomis raidemis ant stripiniuko backu, kad visokie gucai daugiau nebeerzintu kalbomis apie simfoninius orkestrus.
Augiui
( 2013-12-13 )
Augi, juk ne simfoniniam orkestrui tai daroma, o Alai Pugaciovai. Kokia muzika, tokia ir akustika.
JPN
( 2013-12-13 )
Į visus klausimus (tame tarpe ir į tuos du) atsakytų pagal išsamias sąlygas surengtas atviras architektūrinis konkursas.Estijoje,Latvijoje-tai natūralus,tiesus kelias link kokybiškos architektūros,Lietuvoje -deja. Stirnos,lašišos,unguriai ,vilkai svarbiau.O po to kyla klausimai-kas,kodėl,kaip,ar,kokiu būdu?
Augis Gučas
( 2013-12-13 )
Visa tai parsidėjo nuo vasaros simfoninių koncertų sezonų, kurie trukdavo mėnesį – VII.15.-VIII.15., kokiais 1952 m., tuometinėje dar smetoniškoje vasaros estradoje, publikai sėdint po atviru dangumi.
Dabar nueita į visokias naujas papildomas univeralias paskirtis, tačiau išlieka du pagrindiniai klausimai:
1. Ar scena bus pakankamai didelė, kad galėtų talpinti 100 žm. simfoninį orkestrą?
2. Ar apskritai šio žanro muzikai – t.y. be garso stiprinimo aparatūros yra paskaičiuota salės akustika?
Jeigu ne – projektuokite iš naujo.
Augis Gučas
( 2013-12-13 )
Visa tai parsidėjo nuo vasaros simfoninių koncertų sezonų, kurie trukdavo mėnesį – VII.15.-VIII.15., kokiais 1952 m., tuometinėje dar smetoniškoje vasaros estradoje, publikai sėdint po atviru dangumi.
Dabar nueita į visokias naujas papildomas univeralias paskirtis, tačiau išlieka du pagrindiniai klausimai:
1. Ar scena bus pakankamai didelė, kad galėtų talpinti 100 žm. simfoninį orkestrą?
2. Ar apskritai šio žanro muzikai – t.y. be garso stiprinimo aparatūros yra paskaičiuota salės akustika?
Jeigu ne – projektuokite iš naujo.
beprotybe
( 2013-12-12 )
statyti siuos blynus vietoj vasaros teatro tikra beprotybe. Pamacius paveiksliukus sakyciau, kad tai koks tipinis Turkijos arba Socio kurortu projektas. Nors ir neesu didelis dabartines estrados gerbejas, bet palyginus su numatomais statyti – tai tiesiog sedevras. Labai labai gaila Palangos – „Vasara“ visiskai „sumovem“ ( geriau jau butu nugriove, nei sitaip „rekonstrave“). Turesime dabar ir tipiniam rytu turisto skoniui „evroremont’o“ lygio megstama patiekala. Gaila, kad architektas „nuo juros“, o visiskai be klausos.
mnmn
( 2013-12-12 )
liudesys absoliutus. nebeturiu jegu net piktintis. senoji palangos estrada pries sita impotencija buvo lyg gulbe pries anti.