EUROPOS ARCHITEKTŲ KONFERENCIJA: Klimato kaita ir pastatytas paveldas [1]

Reikia pripažinti, kad pas mus Lietuvoje terminas “klimato krizė” dažniau yra susierzinimo, nei susirūpinimo ženklas. Deja, bet savo požiūriu į klimato krizę mes panašesni į rusus ar kinus, nei į pažangiųjų Europos valstybių piliečius.

Kokį nuobodulį mums bekeltų diskusijos apie globalinį atšilimą ir mūsų veiklų įtaką jam, bet jei mes norime išlikti Architektūros lauke, tai mums to išvengti, kad ir kaip norėtume, niekaip nepavyks.

RENOVACIJŲ BANGA TURI TAPTI KULTŪRINIU ĮVYKIU
Pagal ES statistiką pastatai sukuria 36% visos anglies dvideginio taršos ir sunaudoja 40% energijos, o tai reiškia, kad architektūros ir statybos sektorius yra vienas aktyviausių klimato krizės veikėjų.
Todėl Europos architektų taryba (Architects Council of Europe – ACE) jaučia būtinybę inicijuoti diskusijas, kaip savo veikla architektai galėtų prisidėti prie klimato krizės mažinimo.
Spalio 28 Briuselyje tam tikslui surengta gyva, nuotolinė konferencija Klimato kaita ir pastatytas paveldas (Climate Change & Built Heritage), kurią matyti galėjo kiekvienas.
Galima būtų praleisti oficialias konferencijos sveikinimo kalbas, jei ne dvi svarbios mintys, pasakytos Europos architektų tarybos prezidento Georgo Pendlo. Viena, kai jis pacitavo EK pirmininkės Ursulos von der Layen iškeltą uždavinį: “Mes turime rekonstrukcijos bangą paversti visuotiniu kultūros projektu”.
Kita, kai jis pasakė, kad ES direktyvos paseno, nes nereguoja į vienas svarbiausių šiuolaikinių Europos programų – tai Baukultur ir Naująjį europietišką Bauhauzą (NEB).

BRIUSELIO MIESTO POZICIJA – APSIEITI BE GRIOVIMŲ
Todėl, mūsų laukia vienas iš pirmaeilių darbų – pagal šias programas atkoreguoti direktyvas, o ypač Paslaugų direktyvą, kad viešieji pirkimai architektūroje vyktų pagal intelektinių paslaugų pirkimą ir skirtųsi nuo komercinių įsigyjimų tiek vertinimo kriterijais, tiek pačia pirkimo procedūra.
Briuselio vyr. architektas Kristiaan Borret pasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria šiandieniniame savo begalės biurų mieste.
Pagrindinė masė visų miesto biurų buvo pastatyta 60-aisiais, kai Briuselis virto ES sostine, tad visai neseniai buvo tendencija griauti senus biurus ir vietoje jų statyti naujus. Dažnai tai būdavo daroma, nes trūkdavo kokių 10 cm patalpų aukščio, kad sumontuoti šiuolaikinius ventiliacijos įrenginius, tačiau dabar toks elgesys visiškai sustabdytas. Vadovaujamasi europiniu požiūriu: “griovimas yra išimtis”.
Todėl, jau keli metai, kai visi tie 1960-ųjų Briuselio biurų pastatai tik rekonstruojami arba renovuojami, bet nebegriaunami. Taip sutaupoma ne tik daug energetinių resursų, bet ir išvengiama daugelio statybinių medžiagų sėkmingo, ar mažiau sėkmingo, tačiau visada brangaus utilizavimo.
Taip pat, tai leidžia išsaugoti miesto dvasią ir įvairių laikmečių stilių, neverčiant žmonių naujai prisitaikyti prie drąstiškų miesto pokyčių. Nes, anot Briuselio vyr. Architekto, “architektūra – tai senų ir naujų dalykų forumas, tai kūrybingumas, tai naujų kelių paieškos”. Ir Briuselio ateitis regima, kaip verslo miesto, kurio maždaug pusė biurų bus paversta apartamentais.

NAUJOJO EUROPOS BAUHAUZO LAUREATĖ
Pagrindinė rytinės sesijos pranešėja 2021-ųjų NEB apdovanojimo laureatė Anna Heringer. Tai jauna austrų architektė, savo architektūrinius atradimus padariusi Bangladeše. Ji sako, kad Architektūra – tai įrankis pagerinti gyvenimus. Po šūkiu “nematoma yra matoma” ji pristatė, kad sąžininga architektūra neįmanoma be pačio architekto kasdienio elgesio vertinimo. Ji kalbėjo, kad “atsakingumas – tai suvokimas, kad tai, ką darai, reikia padauginti iš 7 milijardų planetos gyventojų ir tik toje šviesoje matyti savo elgesį”.
Pristatydama savo architektūros darbus Bangladeše Anna pabrėžė, kad architektui būtina visiškai pasitikėti vietos, kurioje dirbi kultūra, vietinėmis medžiagomis bei vietinėmis statybos tradicijomis. Anot laureatės, tik toks darbas neišprievartaus situacijos, o sugyvens su ja.

PARYŽIUS DIDINA ŽALIUS PLOTUS IR SIEKIA 15 MINUČIŲ TAISYKLĖS
Prancūzė Christiane Blancot iš „Atelier Parisien d’Urbanisme“ papasakojo apie Paryžiaus iššūkius.
Pastaruoju metu Paryžiaus statybų sektoriuje tik 10% sudaro naujos statybos, visa kita yra renovacijos ir rekonstrukcijos.
Paryžiuje vienam gyventojui tenka tik 5m2 žaliųjų plotų, todėl miestas, šalia gyventojų dar turintis milžinišką turistų srautą, stengiasi kaip galima daugiau urbanizuotų vietų versti žaliomis erdvėmis, nes šiuo metu dėl kietų paviršių vyravimo mieste Paryžius kenčia nuo didelio karščio pertekliaus.
Virš 70% Paryžiaus namų pastatyta iki praeito amžiaus vidurio, tad miestas natūraliai patiria renovacijų ir rekonstrukcijų bangą. Vienas iš svarbiausių ir sparčiai bei sėkmingai vykdomų miesto projektų – Senos krantų išvadavimas nuo automobilių.
Vieni iš artimiausių Paryžiaus pokyčių – miestas rengiasi visiškai “atjungti” lietaus vandenį nuo miesto tinklų bei paversti Paryžių “15 minučių miestu”. Siekiant, kad visas poreikius tenkinančias vietas būtų galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu per 15 minučių nuo savo namų.
Kadangi daugelis Paryžiaus sumanymų susiję su gyventojų įpročių pokyčiais, miesto valdžia kiekviename miesto rajone yra įkūrusi agentūras darbui su gyventojais, kurios atsakingai užsiima gyventojų edukacine veikla, bei iš anksto informuoja ir diskutuoja apie visus numatomus projektus.
(laukite tęsinio)
Titulinė nuotrauka: iš konferencijos Climate Change & Built Heritage.