Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. Marijos Gimbutienės hipotezes. Iškėlusi pastarąsias, archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje.
EUROPOJE VYRAVO DEIVĖS RELIGIJA
Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį) Istorijų namuose (T.Kosciuškos g. 3) atidaroma tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Paroda supažindina su žymiausia lietuve archeologe pasaulyje Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus.
Prieš 8.000 metų pietrytinėje Europos dalyje ėmė plisti pirmieji žemdirbiai, atsinešę žinias, papročius, sambūvio nuostatas ir atsigabenę naminius gyvūnus iš Artimųjų Rytų. Prisitaikius prie gamtinių sąlygų, užmezgus ryšius su vietinėmis medžiotojų-žvejų bendruomenėmis, nuo Graikijos iki Karpatų kūrėsi savita kultūra, kurią M.Gimbutienė pavadino Senąja Europa. Čia klestėjo meno ir technologijų įvairovė, bet akivaizdūs buvo ir bendri bruožai: stambios, šimtmečius gyvavusios gyvenvietės, keramikos, metalurgijos ir kitų sričių specializacija, prekyba ir netgi rašto užuomazgos. Tačiau svarbiausia, kad ši visuomenė savo gyvenimą grindė moteriškų dievybių kultu ir čia vyravo Deivės religija.
Ši civilizacija žlugo iš stepių prieš 6.000 metų ėmus veržtis Kurganų kultūros žmonėms. Tai buvo gyvulininkyste besivertę klajokliai, apsiginklavę durklais, kirviais ir lankais, atpažįstami iš ypatingo būdo laidoti savo artimuosius pilkapiuose – kurganuose. Jų paskleista indoeuropiečių kalba, patriarchalinės tradicijos, tridalis pasaulio suvokimas tapo neatsiejamu šiandieninės Europos kultūros pagrindu.
ILIUSTRUOJA ARCHEOLOGINIAI RADINIAI
M.Gimbutienes Europos kultūrinį virsmą apibūdinančias hipotezes parodoje iliustruoja būtent tie archeologiniai radiniai, kuriais mokslininkė kliovėsi jas iškeldama. Į parodą Lietuvoje, Istorijų namuose, šie unikalūs eksponatai atvyko iš penkiolikos įvairių Europos muziejų ir įstaigų.
Trečioji parodos dalis ne mažiau svarbi. Ji – apie pačią M.Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą, apie moterį, pasitraukusią iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos, ištvėrusią migracijos keliamus sunkumus, bet neatsisakiusią savo svajonių ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas – tai absoliučiai išskirtinė istorija.
Paroda Istorijų namuose veiks iki kitų metų kovo 13 dienos.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos respublikos kultūros ministerija, LRT, JCDecaux.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
Titulinis pav.: Antropomorfinė skulptūrėlė. Hamandžios kultūra, 5.000–4.600 m. pr. Kr, Baia, Tulčos aps., Rumunijos nacionalinio muziejaus kolekcija. Foto: LNM.
