LIETUVIŠKA DĖLIONĖ SUOMIJOJE: „After Party“ duetas pildo šalies architektūros istoriją

Jaunas ir ambicingas architektų Giedriaus Mamavičiaus ir Gabrielės Ubarevičiūtės duetas neseniai įspūdingai papildė lietuvių dalyvavimo užsienio architektūros konkursuose istoriją. Pasitelkę kelis kolegas iš užsienio, jie šį mėnesį triumfavo svarbiame Turku miesto uosto teritorijos regeneracijos konkurse. Iki tol laimėti panašaus kalibro architektūrinio konkurso užsienyje Vakarų ar Šiaurės kryptimis nuo Lietuvos nebuvo pavykę niekam. Bent jau po nepriklausomybės atkūrimo.

SUKAUPĖ PATIRTĮ GARSIUOSE ARCHITEKTŪROS BIURUOSE
PILOTAS.LT jau skelbė apie lietuvių architektų grupės „After Party“ laimėtą svarbios Turkų miesto teritorijos regeneracijos konkursą. Būti pastebėtam panašaus kalibro architektūros konkurse Vakaruose anksčiau, ko gero, yra pavykę tik vilniečio architekto Rolando Paleko kolektyvui (R.Palekas, A.Baldišiūtė, D.Karalius, B.Puzonas, A.Palekienė, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A.Brazauskaitė, G.T.Gylytė, A.Rimantaitė, J.Preiss, T.Jonauskis), kuris prieš 13 metų su konkursiniu projektu „Cut“ (liet. „Pjūvis“) užėmė garbingą 3-ąją vietą garsiosios Stokholmo bibliotekos išplėtimo konkurse.
Lietuvių architektams G.Mamavičiui, G.Ubarevičiūtei bei suomiams Santtu Hyvärinen, Matias Härme ir Esa Hartman pasisekė labiau – jie laimėjo. Šiai mišriai lietuvių ir suomių komandai didelės apimties (nagrinėta 34 ha teritorija) tarptautiniame konkurse pavyko nurungti net 126 kolektyvus iš Suomijos bei kitų pasaulio šalių. Čia derėtų paminėti jog lietuvišką Mariaus Savicko pavardę galima pamatyti ir 2-ąją vietą šiame konkurse laimėjusio projekto autorių sąraše.
Architektų  G.Mamavičiaus ir G.Ubarevičiūtės pergalė visgi brendo jau senokai. Šis architektūrinis duetas 6 metus atkakliai kaupė patirtį tarptautiniuose architektūros biuruose: pagrinde „Bjarke Ingels Group“ (BIG) Danijoje, o pastaruosius porą metų – OMA Honkonge. Per tą laiką jiems teko prisileisti prie įvairiausio mastelio projektų: nuo mažų muziejų Europoje iki net 1,5 mln. m² ploto privataus biurų miesto koncepcijos Kinijoje. Didesnis ar mažesnis laimėjimas architektūros idėjų konkursų fronte kūrybingiesiems lietuvaičiams, atrodo, buvo tik laiko klausimas.

KONKURSINĮ PROJEKTĄ KŪRĖ KARANTINO SĄLYGOMIS
Kaip portalui PILOTAS.LT papasakojo patys architektai G.Mamavičius ir G.Ubarevičiūtė, grįžę į Lietuvą, jie siekė neįsitraukti į privačių užsakymų karuselę ir didžiausią dėmesį skyrė architektūros idėjų konkursams, nors jauniems architektūros kolektyvams ir yra tam tikra prabanga. Mat, didžioji dalis tokių konkursų yra neapmokami. Vis dėlto šalies architektūrinė bendruomenė į šį perspektyvų duetą dėmesį atkreipė po jų realizuoto namo projekto „Namas ir upė“. Pastarąjį Lietuvos architektų sąjunga šiemet net atrinko atstovauti šaliai prestižiniame Europos Mies van der Rohe apdovanojimo konkurse.
Jaunuosius lietuvių architektūros kūrėjus Turku miesto konkursas patraukė savo svarba šalies mastu bei jautriu kontekstu. Į pagalbą jie pasitelkė Helsinkyje gyvenantį architektą Santtu Hyvärineną su kuriuo susipažino Danijoje, dirbdami minėtame garsiame danų architekto B.Ingelso architektūros biure. Pasak lietuvių, pastarasis biuras pritraukia labai daug tautybių architektų, kuriuos jie vėliau vis prisimena dirbdami prie konkursinių projektų užsienyje. Dar du suomiai – Esa Hartman ir Matias Harme – Turku miesto konkurso laimėtojų kolektyvą papildė iš kompanijos „Sitowise“, kuri konsultavo transporto sistemos klausimais.
Nors kūrybinis procesas vyko gana sklandžiai, konkursantų planus pakoregavo pandemija – dėl karantino prieš konkursą lietuviams aplankyti sklypo nepavyko. „Tačiau Suomija, kaip atostogų vieta, buvo mūsų pamėgta jau anksčiau. Net dviračiais esam pramynę didžiąją jos dalį“, – artimą pažintį su šalimi paaiškino architektai. Taigi, jiems daugiau dėmesio ir laiko jiems liko vietai suvokti, situacijai išnagrinėti, mastelį pajausti. Kuriama buvo karantino sąlygomis, nuotoliniu būdu. „Ir nors kūrybinis darbas pagrinde vyko Vilniuje, suomių kolegos nemažai prisidėjo savo vietinėmis įžvalgomis“, – duoklę kolegų indėliui atidavė G.Mamavičius ir G.Ubarevičiūtė.

NAGRINĖTA TERITORIJA – TURKU MIESTO VARTAI
Turku – Suomijos pietvakariuose prie jūros įsikūręs seniausias šios šalies miestas, kuris Skandinavijoje garsėja pažangia akademine bendruomene bei autentiška suomiška aplinka. Tai senoji Suomijos sostinė (šved. Abo). Kaip ir mūsų uostamiesčiui – Klaipėdai – visuomeninio judesio prie vandens jam visgi trūksta. Ypač – ties istorine pilimi. Situaciją iš esmės turėtų pakeisti planuojama didelės uosto teritorijos regeneracija.
Architektūrinio-urbanistinio idėjų konkurso nagrinėta Linnanniemi – tai Turku miesto vartų teritorija, tarsi įsispraudusi tarp miesto ir vieno didžiausių archipelagų pasaulyje, žyminti šių dviejų elementų susikirtimo tašką. Buvęs natūralios gamtos pusiasalis supantis vieną seniausių Viduramžių pilių, dabar pavirtęs į pilka industrine uosto transporto teritorija. Pasak G.Mamavičiaus ir G.Ubarevičiūtės, gamtos, kaip esminio šios teritorijos elemento sugrąžinimas leistų jai tapti trūkstama jungtimi tarp miesto ir neaprėpiamo salyno, atspindint įvairiapusį Turku identitetą.

Konkurso nagrinėjama teritorija – Turku miesto vatai. Esamos situacijos vaizdas. Foto: „After Party“

Pasak architektų, teritorijoje išryškėja 3 esminės temos: istorinė ir gamtinė aplinka su viduramžių pilimi, augantis ir aktyvus miestas Aurajoki upės pakrantėje bei judrus uostas kasmet pasitinkantis tūkstančius lankytojų. Lietuvių architektai jas suvokia, kaip tam tikrą dėlionę, šerdyje susikabinančia su Pilies parku.
Pagal „After Party“ kolektyvo sumanymą, apjuosiant esamą pilies sodą viešų žaliųjų erdvių grandine, gamtiniu teritorijos stuburu tampa parkas, išplėstas iki pat krantinės. Architektų įsitikinimu, grąžindamas beveik trečdalį asfaltuotos teritorijos bioįvairovei, jis būtų sveika rekreacinė erdvė tankiai apgyvendintoms aplinkinėms teritorijoms bei nuo intensyviai naudojamo industrinio uosto sukurtų natūralų barjerą. Pastarasis leistų miestui kvėpuoti švariu oru bei padidintų minkšto paviršiaus plotą apsaugant teritoriją nuo galimų potvynių.

ATSKIRAS DALIS SUJUNGS VIEŠŲJŲ ERDVIŲ GRANDINĖ
Kita šios savotiškos dėlionės dalis – Pajūrio kaimynystė – sujungtų gyvenimo, aptarnavimo bei kultūrines muziejaus „Forum Marinum“ funkcijas ir pratęstų gyvą paupio pakrantę į bendrą gyventojų bei miesto lankytojų zoną. Galiausiai, vakarinėje dalyje, keleivinius keltus pasitiktų Uosto miestelis, užtikrinantis efektyvų ir įvairiapusį ryšį tarp miesto bei salyno ir tuo pačiu, papildantis šią zoną apgyvendinimo, maitinimo, apsipirkimo bei darbo erdvėmis, paverčiančiomis šį tranzitinį tašką į 24/7 pulsuojantį rajoną.
Visas šios Turku miesto „dėlionės“ dalis jungtų skirtingų viešųjų erdvių su svarbiausiais traukos objektais grandinė, žiedu apjuosianti teritoriją į vientisą, bet įvairialypę patirtį. Trys pagrindinės vietos viešosios funkcijos – muziejus „Forum Marinum“, Istorijos ir ateities muziejus ir Turku pilis – tolygiai paskirstytos teritorijoje sudaro trikampį ir tampa centrinėmis kiekvienos zonos figūromis.
Dėl aplinkinių salynų Turku yra tarsi miestas ant vandens. Todėl projekto autoriai pasiūlė naują vandens transporto centrą – įlanką, kurioje „susitiktų“ viešo ir privataus vandens transporto paslaugos. Tiek vandens, tiek sausumos jungtimis Linnanniemi būtų įtrauktas į miesto bei jį juosiančius maršrutus.

ATRADO RAKTĄ Į JAUTRIĄ TERITORIJĄ
Įgyvendinus projektą „Trys dalys“ („Kolme palaa“) pagrindine potvynių grėsmės prevencija taptų vandens integravimas į paviršines kraštovaizdžio sistemas, sukuriant tvenkinių, latakų, upelių ir rezervuarų tinklą, lietaus vandens pertekliaus laikinam saugojimui. Nuo jūros lygio kilimo esami pastatai, tuo tarpu, būtų saugomi pakelta krantine su integruotais landšafto elementais.
Sekant ambicingus Turku miesto tikslus tapti pirmuoju Europoje klimato poveikiui neutraliu miestu jau 2029-aisiais, visi esami teritorijos pastatai numatyti išsaugoti ir pritaikyti šiuolaikinėms miesto funkcijoms, o nauji statiniai būtų kuriami naudojant tvarias statybos technologijas bei atsinaujinančias medžiagas – vietiniuose miškuose užaugintą ir apdirbtą medieną.
„Mūsų projektas greičiausiai atrado geriausią balansą tarp jautraus pilies įprasminimo ir aktyvios miesto erdvės sukūrimo“,– portalui PILOTAS.LT prasitarė G.Mamavičius ir G.Ubarevičiūtė. Ko gero, tai ir tapo ne tik raktu į unikalią Turku teritoriją, bet ir sėkmės formule.
Pasak G.Mamavičiaus ir G.Ubarevičiūtės, Suomijoje veikia pavyzdinė visuomenės įtraukimo į miesto procesus sistema. Šiuo metu Turku miesto planuotojai supažindina gyventojus su konkurso rezultatais. Regeneruojama didelė teritorija mieste yra prioritetinė, todėl jai tenka išskirtinis dėmesys. Projektas planuojamas įgyvendinti etapais, pirmuoju – jau 2029-aisiais – pažymint 800-ąsias Turku miesto metines. Na, o jo užbaigimas numatomas beveik po trijų dešimtmečių – 2049-aisiais. Vis dėlto esminiai kolektyvo „After Party“ architektūrinio sumanymo bruožai – seniausio Suomijos miesto istorijos ir šiuolaikinio urbanistinio vyksmo darna – turėtų išryškėti gerokai anksčiau, kaip ir miesto visuomeninis gyvenimas turėtų priartėti prie vandens. Tai dar kartą patvirtintų faktą, jog suomiams puikiai pavyksta suderinti istorinį paveldą  su  pažangios visuomenės šiuolaikiniais socialiniais ir kultūriniais poreikiais. Tiesa, šįkart jie tai padarys su jauno perspektyvaus , tačiau jau spėjusio nustebinti architektūrinio dueto iš Lietuvos pagalba.
Titulinė nuotrauka: Giedriaus Mamavičiaus ir Gabrielės Ubarevičiūtės kūrybinis duetas link pergalės tarptautiniame konkurse ėjo atkakliai bei sistemingai. Foto: „After Party“.

Kolektyvas „After Party“ Linnanniemi teritoriją traktavo kaip 3 skirtingų dalių dėlionę, konkursinio projekto shema (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Kolektyvas „After Party“ Linnanniemi teritoriją traktavo kaip 3 skirtingų dalių dėlionę, konkursinio projekto genplanis (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Kolektyvas „After Party“ Linnanniemi teritoriją traktavo kaip 3 skirtingų dalių dėlionę, konkursinis projektas (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Kolektyvas „After Party“ Linnanniemi teritoriją traktavo kaip 3 skirtingų dalių dėlionę, konkursinis projektas (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“  (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“  (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“  (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“  (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“ (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys  dalys“ (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“ (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“ (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“ (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta

Konkursinis projektas „Trys dalys“ (arch. G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, S.Hyvärinen bei M.Härme ir E.Hartman), 1-oji vieta