KLAIPĖDOS RAT: Sprendimas dalinti uostamiestį į dvi dalis – klaidingas

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. Visgi labiausiai kliuvo klaidingas pirminis politinis sprendimas.

PASIEKTI REZULTATO NELEIDŽIA KLAIDINGAS POLITINIS SPRENDIMAS
RAT iš esmės teigimai įvertino planuojamus esminius proveržius, konvertuojant gamybines teritorijas Dangės upės vingyje, mažinant geležinkelio kelyno užimtas teritorijas ir kt., o siūlomus sprendinius vadino metodiškais, pagrįstais ir profesionaliais.
Kita vertus, ekspertai pabrėžė, jog pasiekti visa apimančio teigiamo rezultato neleidžia pirminis klaidingas politinis sprendimas dalinti Klaipėdą į dvi dalis – uostą ir miestą, ir ruošti šioms dalims atskirus bendruosius planus. RAT teigimu, Klaipėdos m. bendrojo plano sprendinių kokybę esmingai įtakoja tai, kad Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas bus aukštesnio juridinio lygmens dokumentas su galimybe nederinti jo su miesto savivaldybe. Tai galimai sukels įtampą tarp miesto ir uosto, nes uosto interesas bus statomas aukščiau miesto poreikių, pagaliau, Klaipėdos m. bendrasis planas turės prisitaikyti prie Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano sprendinių, kurie galimai bus nesuderinami su miesto ir gyventojų poreikiais.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus SPAV išvadas, viena iš RAT pateiktų rekomendacijų – neperkėlinėti kontraversiško sprendinio – Smiltynės pusiasalio plėtros, siaurinant Kuršių marių plotį iki 400 m. – iš Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano į Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Šis sprendinys, ekspertų vertinimu, neatitinka darnaus vystimosi principo. Taip pat, kol nėra Valstybės bendrajame plane numatytos išorinio uosto vietos, rekomenduojama nefiksuoti sprendiniuose šio uosto aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus.

BAIGTI NE VISI BENDROJO PLANO DOKUMENTAI
Platus rekomendacijų sąrašas apima ir daugelį kitų miestiečiams aktualių klausimų: rekomenduojama neapriboti gyvenamosios statybos Žiemos uosto teritorijoje; atsisakyti pramonės-sandėliavimo zonų į rytus nuo Šilutės plento formavimo; į pietus nuo Tilžės gatvės numatyti paslaugų zoną; pratęsti planuojamą NVRT trasą bent iki Labrenciškių dvaro gyvenamojo rajono; neužkirsti galimybės ateityje rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį į lengvojo transporto, sujungiant Šaulių ir Kretingos gatves; numatyti aukštybinių pastatų taškus būsimų Pilies bokšto ir Jono bažnyčios vietose ir kt. Ekspertai taip pat rekomenduoja įprasminti nekilnojamąjį kultūros paveldą ir pavadinimą „Jono kalnelis“ keisti į „Bastioninių įtvirtinimai“, nes šis geriau atspindėtų šios teritorijos esmę ir reikšmę miesto identitetui.
RAT negalėjo įvertinti gamtinio karkaso, paveldo dalies, funkcinių zonų reglamentų, nes šie dokumentai nebuvo pateikti arba yra nebaigti ruošti. Nebuvo pateikti ir inžinerinės infrastruktūros brėžiniai su preliminariais sprendiniais, tad 3-ios vandenvietės iškėlimo-Vilhelmo kanalo likimas, aukštos įtampos oro linijų magistralių ir kiti klausimai lieka neaiškūs. RAT ekspertai išreiškė lūkestį, kad baigti ruošti sprendiniai būtų pakartotinai teikiami RAT, nes pilnos medžiagos svarstymas ypač aktualus, vertinant tokias jautrias plėtrai zonas kaip senamiestis, Smiltynė ir Girulių-Melnragės ruožas.
Teritorijų planavimo dokumento rengėjai: UAB „Urbanistika“ ir UAB „SWECO Lietuva“.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų informaciją.