Vasario 2-ąją Lietuva minės Pasaulinę pelkių dieną. Tradiciškai ta proga bus rengiami žygiai po vertingiausias šalies pelkes, taip pat dar kartą bus galima susipažinti su menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų projektu apie pelkes.
PELKĘ EKSPONAVO VENECIJOS ARCHITEKTŪROS BIENALĖJE
Vasario 2-ąją (šeštadienį) Lietuva, kaip ir kitos Ramsaro konvencijos valstybės, pažymi Pasaulinę pelkių dieną. Saugomų teritorijų direkcijos ta proga organizuoja žygius ir įvairius kitus pelkėms skirtus renginius.
Dzūkijos nacionalinis parkas Pelkių dieną paminės penktadienį, vasario 1 dieną Marcinkonyse. Gamtininkai pasakos apie pelkės savybes, o menininkai N. ir G. Urbonai pristatys savo kuruojamą projektą apie pelkes. Šis projektas buvo eksponuojamas Venecijos architektūros bienalėje, kur veikė eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“.
Žemaitijos nacionalinis parkas vasario 2-ąją organizuoja žygį į Siberijos ir Piktežerio pelkes. Žygeiviai aplankys Siberijos apžvalgos bokštą, Siberijos pelkėje augantį didžiausią šiame parke kadagyną, Piktežerio ežerą ir jį supančią pelkę. Vasario 2 dieną Tytuvėnų regioninis parkas kviečia į Praviršulio tyrelį. Krekenavos regioninio parko direkcija Pelkių dieną numato paminėti Pašilių pelkėje. Nemuno deltos regioninis parkas rengia kasmetinį žygį po Aukštumalos aukštapelkę, o Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija – žygį Pūsčios pelkėje. Kamanų gamtinio rezervato specialistai organizuos viktoriną gamtoje – prie Kamanų pelkės mokomojo tako.
PELKĖS UŽIMA 6-7 PROC. LIETUVOS PLOTO
Pelkės bei šlapžemės – didelė ir mūsų krašto vertybė. Jos užima 6-7 proc. šalies ploto. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys yra itin retos, įrašytos į Raudonąją knygą. Šiuo metu septynios Lietuvos vietovės yra paskelbtos tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis. Tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Į pelkes ir kitas šlapynes vis dar kartais žiūrima kaip į nevertingą žemę – jos nusausinamos, iškasamos, paaukojamos miestų infrastruktūrai. Iš Lietuvoje XX a. buvusių 1.500 didesnių kaip 50 ha pelkių likę tik kiek daugiau nei pusė. Tai sausinimo darbų, melioracijos padariniai.
1971 metų vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis.
Parengta pagal LR Aplinkos ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Aplinkos ministerija.
Nomeda ir Gediminas Urbonai pelkių paviljoną pernai pristatė Venecijos architektūros bienalėje. Foto: ©PILOTAS.LT
