Praėjusiais metais Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovavo eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, kuruota Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjų Nomedos ir Gedimino Urbonų. Kovo pradžioje šis projektas bus pristatomas Vytauto Didžiojo universitete.
KVIEČIA PERMĄSTYTI PELKIŲ SVARBĄ
Kovo 7 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mokslo ir studijų centre (V.Putvinskio g. 23) duris atvers eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“. Šį projektą Venecijos architektūros bienalėje kuravę Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai N. ir G.Urbonai yra VDU vizituojantys profesoriai.
„Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikurs skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudarys akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitiks patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R.Tiravanijos užauginta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, „Pelkių intelektas“ ir kiti elementai.
Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, N. ir G. Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Menininkai ir mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais.
PELKĖ YRA TECHNOLOGIJA
„Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, prieš 70 metų pagarsėjęs Manheteno projektu ir atominės bombos bandymais“, – paaiškino Gediminas Urbonas.
Kuratoriai siūlo permąstyti pelkių reikšmę. Priešingai nei šiandien vis dar populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, jas pasitelkė modeliuojant biologinį kompiuterį.
Beje, Jungtinės Tautos 2019-uosius paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais.
„Pelkių mokyklos“ ekspoziciją VDU Mokslo ir studijų centre (V.Putvinskio g. 23) galima aplankyti nuo kovo 8 dienos pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val., šeštadieniais – 9.00–18.00 val. Organizatoriai: VDU menų galerija „101“.
Parengta pagal Vytauto Didžiojo universiteto informaciją.
Titulinė nuotrauka: Gabrielės Urbonaitės.
Algis
( 2019-02-26 )
Tarpdisciplininis liūnas įsiurbė universitetą.