Net 12 metų Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ netikėtai tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Tai vizualiai įtaigi odė lietuviškai sengirei bei itin retiems jos gyventojams, meistriškai nufilmuota negailint nei laiko, nei jėgų. Gal todėl bilietai į premjerinius seansus bei filmo pristatymus yra tiesiog šluojami.
FILMAVO KAIP MATO ŽMOGAUS AKIS
Lietuvoje ką tik pradėtas rodyti rež. M.Survilos 85 min. ilgio dokumentinis filmas „Sengirė“. Balandžio 29 dieną „Kino Pavasario“ festivalyje įvykus šio unikalaus lietuviško filmo premjerai, jis jau keliauja per Lietuvos kino teatrus. Lietuvos miestus lankyti jau pradeda ir šio filmo kūrybinė grupė. Tačiau daugelis bilietų jau išpirkta ir tenka rengti papildomus filmo pristatymus. Panašu, kad autoriai nė nesitikėjo tokio didelio žiūrovų susidomėjimo ir dėmesio jo kūrėjams.
Filmo autoriai, pasitelkę 4K filmavimo techniką pabandė parodyti sengirę bei jos gyventojus kaip juos mato žmogaus akis. Ir jiems pavyko. Tai „vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus… Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos“. Čia galima pamatyti kurtinių tuoktuvių ceremoniją, juoduosius gandrus, uralines pelėdas, didžiuosius apuokus ir kitus labai retus Lietuvos miškų gyvūnus.
SVAJOJO SUKURTI NUO PENKTOS KLASĖS
„Nuo penktos klasės svajojau sukurti tokį filmą. Kai nebelikdavo jėgų, primindavau sau apie svajonę. Dabar, rodos, tik kadrai, tik poezija likusi, bet iš tiesų man skauda, kad Lietuvoje mažėja miškų, o su jais dingsta tie, kurie juose gyvena“, – pasakoja M.Survila. Dėka milžiniškų autoriaus bei visos komandos pastangų ši svajonė tapo realybe ir atvėrė galimybę plačiai auditorijai parodyti išlikusį Lietuvos sengirės žavesį.
Parengta pagal VšĮ „Sengirė“ ir „Kino pavasario“ informaciją.
Pav.: „Sengirė“, rež.M.Survila.