Trijose Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais neseniai iškėlė 3 naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Lizdai turėtų padėti šiai nykstančiai, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktai rūšiai išsaugoti.
KONSTRUKCIJA SURENKAMA 12-15 M AUKŠTYJE
Pasak Valstybinių miškų urėdijos (VMU), juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji, laikosi atokiai nuo žmonių, mėgsta mišrius miškus, drėgnas ir pelkėtas vietas. Lizdams dažniausiai renkasi senus ąžuolus ar kitus aukštus medžius. Juos susisuka iš smulkių šakelių arba apsigyvena kitų stambių paukščių lizduose. Tačiau natūralūs lizdai ilgainiui suyra, juos išplauna lietus arba jie nukrenta žemėn kartu su nulūžusia medžio šaka. Naujas dirbtinis lizdas paprastai įkeliamas ten pat ar į šalia esantį tvirtesnį medį, nes juodieji gandrai mėgsta grįžti į senas vietas.
Dirbtiniam lizdui pirmiausiai pagaminama platforma: iš medinių 5-7,5 cm storio tašų sukalamas rėmas ir tarp jo kraštinių ištempiamas dviejų sluoksnių metalinis tinklas, kad neišbyrėtų lizdo pagrindas. Visa lizdo konstrukcija surenkama medyje, 12-15 metrų aukštyje, ir dideliais varžtais pritvirtinama prie kamieno. Tada jau ant platformos sluoksniuojamos lizdo „statybinės“ medžiagos, panašiai kaip tai daro paukščiai: į lizdą dedama supuvusi mediena, dvigubas sluoksnis stambesnių ir plonesnių medžių šakų, galiausiai lizdas padengiamas samanų sluoksniu. „Lizdo konstrukcija yra patvari, toks lizdas turėtų išlaikyti bent dešimt metų. Be to, retųjų paukščių lizdai nuolat stebimi ir tikrinami, reikalui esant pataisomi“, – teigia ornitologas Darius Musteikis.
PRISKAIČIUOJAMA TIK 700 JUODŲJŲ GANDRŲ PORŲ
VMU Veisiejų regioninis padalinys jau keletą metų vykdo juodųjų gandrų ir erelių žuvininkų apsaugos, o kartu su Lietuvos ornitologų draugija ir žalvarnių bei lutučių apsaugos projektus. Iš viso šio padalinio teritorijoje yra iškelti 7 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams, 3 lizdai ereliams žuvininkams, apie 250 specialių inkilų žalvarniams ir apie 85 inkilus lututėms.
Dirbtiniai lizdai ir inkilai keliami tokiose miško vietovėse, kuriose paukščiai galėtų gyventi kuo mažiau trikdomi, kur nevykdoma ūkinė veikla, – saugomose teritorijose, kertinėse miško buveinėse. Dirbtinis lizdas įgauna saugojamo lizdo statusą nuo tada, kai jame saugomos paukščių rūšys pradeda perėti.
Beje, šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 700 perinčių porų juodųjų gandrų.
Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos informaciją.
Nuotraukos: Valstybinių miškų urėdija. 
