Savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje surengtas specialus renginys „Forto fantomas“ ne tik atvėrė ilgai lankytojų lauktą objektą, bet ir užbaigė Klaipėdos, kaip Lietuvos Kultūros sostinės metus. Kopgalyje įsikūręs muziejus, ką tik atnaujinęs akvariumo ekspoziciją, žada tapti vienu populiariausių šalyje. Pastaroji ekspozicija atidaroma jau nuo rytojaus.
ERDVĖS ATSISKLEIDŽIA NAUJAI
Šių metų liepą Jūrų muziejus po 3 metų pertraukos pakvietė į atnaujintas ekspozicines erdves, o gruodžio pradžioje – ir į centrinį savo pastatą, po rekonstrukcijos įgavusį futuristinių skraidančios lėkštės bruožų.
Forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę, kai Kopgalyje, šiauriausiame Kuršių nerijos taške, buvo pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė. Per II Pasaulinį karą ji buvo beveik sugriauta, o 1979-aisiais – atstatyta ir pritaikyta muziejui. Vis dėlto ne visos forto patalpos buvo iki galo sutvarkytos ir pritaikytos lankytojų pažintinėms reikmėms. Muziejaus neseniai įgyvendintas projektas „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ išsprendė daugelį čia buvusių problemų bei erdvei leido atsiskleisti naujai. Projekto metu restauruoti 3 raudonų mūrų kaponieriai, išvalytas ir sutvarkytas gynybinis griovys, jo krantinės, sutvirtintas medinis kanalo krantus jungiantis tiltas, sutvirtinti pylimo šlaitai. Itin daug jėgų pareikalavo kanalo ties Jūrų muziejumi sutvarkymas, mat šis nebuvo valytas kone 40 metų.
Darbai virė ir kaponieriuose, ir poternose – pylime pasislėpusiose tunelio pavidalo erdvėse, besijungiančiose su kaponierais. Čia įkurdintą ekspoziciją lankytojai gali pasiekti keliaudami tunelį primenančiu skliautuotu poternos koridoriumi.
SUDUŽĖLIAI IR NERIJOS FORTO ISTORIJA
Interaktyvioje ekspozicijoje svečiai patys gali pabandyti patirti sudužėlių jūroje būseną, pabandyti išsigelbėti. Didelio lankytojų dėmesio sulaukia ekspozicija, kurioje atskleidžiamos laivų „Estonia“, „Linkuva“, „Wilhelm Gustloff“ ir kitos didžiausios lietuvius pražudžiusios katastrofos. Beje, 1945 metais netoli Gdansko Baltijos jūroje nuskendo nuo 12.000 iki 14.000 laivu „Wilhelm Gustloff“ plaukusių žmonių. Šį laivą torpedavo sovietų laivas… Toje pačioje ekspozicijoje yra ir M.Biržiškos knyga. Istoriniais duomenimis, kunigas J.Montvila, plaukęs pražūtingu „Titaniku“, gabeno M.Biržiškos knygas.
Čia galima susipažinti ir su paties XIX a. pabaigoje statyto bei karų skriausto Nerijos forto istorija. Naujai įkurtoje ekspozicijoje eksponuojamas vėjo semaforas – įrenginys mažiesiems laivams, kadaise veikęs forte ir anuomet leidęs sužinoti, koks oras yra artimiausiuose uostuose.
Muziejaus tvarkymo projektas įgyvendintas gavus Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino paramą ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Finansavimas skirtas pagal Kultūros ministerijos programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“.
20 METRŲ „STIKLINIS“ TUNELIS
Rekonstruojant Lietuvos muziejininkai turėjo progą pasisemti skandinaviškos paveldo išsaugojimo patirties. Bendradarbiaujant abiejų muziejų specialistams, buvo sukurta ir per Lietuvą, ir per Norvegiją iki šiol keliaujanti interaktyvi paroda „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820–1870 m.“, pasakojanti, jog apie 1820 metus prie Stavangerio krantų atplaukė didžiuliai silkių tuntai ir ši pasninko laikotarpiu itin populiari žuvis tapo pagrindine jungtimi su Klaipėda.
Atidaromoje Akvariumo ekspozicijoje galima susipažinti su Ciegoriumi ir kitomis Baltijos jūros, Lietuvos upių ir ežerų žuvimis. Lankytojus čia turėtų nustebinti 20 metrų ilgio skaidraus akrilo tunelis, įrengtas po pagrindiniu akvariumu su eršketais. Prie šios ekspozicijos įrengimo prisidėjo prancūzų specialistai.
Po rekonstrukcijos akvariume taip pat atsirado edukacinė erdvė, parodų salė, poilsio bei pagalbinės patalpos darbuotojams. 2-ojo aukšto ekspozicijos naujovė – cilindro formos ausytųjų medūzų akvariumas. Pirmą kartą rodomos ekspozicijos apie Baltijos jūrą interaktyvus akcentas – menininkės Auksės Petrulienės sukurta instaliacija, kurią galima liesti.
Skaičiuojama, kad 3,5 metų trukusi muziejaus rekonstrukcija atsiėjo apie 15 mln. eurų. Muziejininkai tikisi, kad atsinaujinęs muziejus sulauks dar didesnio lankytojų antplūdžio.
Parengta pagal Lietuvos jūrų muziejaus ir „Atgimę“ informaciją.
Nuotraukos: Lietuvos jūrų muziejaus ir „Atgimę“.
