Algimantas Šlapikas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Vienas pagrindinių šios kartos skulptorių ryškiausių bruožų – meistrystė. Skulptūros meistro A.Šlapiko paroda Kauno paveikslų galerijoje pratęsia parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“.
Kovo 2 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) atidaroma skulptoriaus A.Šlapiko paroda iš ciklo „Lūžio kartos vardai“. Šioje parodoje rodoma „Geriausio metų kūrinio“ parodos 2000 metais komisijos apdovanota iš medžio ir metalo atlikta skulptūra „Klaupykla“ bei kiti 2010–2012 metais iš akmens sukurti mažo formato darbai. Parodoje susitelkia medžiagų ir kūrinių dydžių įvairumas, skulptūrų interaktyvumas. Algimantas Šlapikas (g. 1963) skulptoriaus specialybę įgijo Valstybiniame dailės institute (dabar Dailės akademija) 1986 m., kai skulptūra, ypač monumentalioji, užėmė ypatingą vietą Lietuvos dailės ir visuomenės gyvenime. Keičiantis politinei ir kultūrinei situacijai, skulptūrinių monumentų poreikis mažėjo, taigi keitėsi ir skulptūros funkcijos. Ji tapo meno objektu, instaliacija. Per beveik tris dešimtmečius A.Šlapikas įtvirtino ir kitus tik jam būdingus bruožus. Skulptorius daro didelio formato kūrinius. Už vieną jų – „Savaitės ekspresas“, užėmusį didžiąją Paveikslų galerijos salės dalį parodoje „Geriausias metų kūrinys“, – 2010 m. dailininkas gavo komisijos apdovanojimą. Kitas skulptoriaus kūrinių bruožas – žaismingumas ir interaktyvumas. Pasak menotyrininkės Kotrynos Džilavjan, A.Šlapiko skulptūra net vizualiai tampa „priekabi“. Ją norisi ir reikia liesti. Per tokią kūrinio ir žiūrovo komunikaciją atsiranda tikrasis skulptūros suvokimas.
A.Šlapiką dominančios temos susijusios su nostalgija, prisirišimu prie namų, savų daiktų. Globalias, visuomenei aktualias temas jis suasmenina. „Galiu padaryti skulptūrą iš bet kokių medžiagų“, – sako menininkas.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus informaciją.
Nuotrauka: „Klaupykla“, A.Šlapikas
