Kauno senamiestyje įsikūręs Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius atidaro atnaujintą lietuvių tradicinės muzikos ekspoziciją. Gotikiniame XVI amžiaus pastate veikiantis skyrius nuo šiol lankytojus domins ne vien pačiais unikaliais eksponatais, bet ir pasitelkęs šiuolaikines technologijas, žaidimus bei įvairią kitą interaktyvią veiklą. Naujosios ekspozicijos atidarymą lydės šventinis renginys, kuriame gyvais skambės folkloro ir neofolkloro muzika, sutartinės, vyks šokiai.
Remonto laukė 3 dešimtmečius
Sausio 26 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L.Zamenhofo g. 12, Kaunas) įvyks naujos ekspozicijos, skirtos lietuvių tradicinei muzikai, atidarymas. Renginio svečiams bus pristatyta naujosios ekspozicijos idėja ir jos įgyvendinimo kelias, bus grojamam, giedodama, šokama. Atidarymo programoje: VDU folkloro ansamblis „Linago“, grupės „Atalyja“ ir „Thundertale“, Villius Marma (birbynė, ožragis), sutartinių giedotojų grupė „Sasutalos“, Laura Lukenskienė (kanklės). Renginys nemokamas.
Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius – vienintelis muziejus Lietuvoje, reprezentuojantis liaudies muzikinę kultūrą. Kaip portalui PILOTAS.LT papasakojo jo vedėja Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė, pastatas remonto jau nebuvo matęs 3 dešimtmečius – nuo pat muziejaus įkūrimo pradžios. Iki 2013 metų Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejumi vadintas skyrius atsinaujino etapais: iš pradžių buvo sutvarkyta salė, praėjusių metų rugsėjį – 1-ojo aukšto meno ekspozicijų patalpos, o galiausiai – 2-ajame aukšte įrengta lietuvių tradicinės muzikos ekspozicija. Darbai užtruko dvejus metus. Muziejaus kolektyvui inovatyvią ekspoziciją sukomponuoti senosiose erdvėse padėjo firmos „Terra Media“ specialistai.
Dominuoja dvi pagrindinės temos
Naujoji ekspozicija pristato 2 pagrindines temas tradicinėje lietuvių kultūroje: kankliavimą ir piemenavimą. Kanklių ekspozicija lankytojus susipažindina su etnografinių regionų muzikavimo ypatumais bei vėlyvesne, iki šių dienų besitęsiančia kankliavimo tradicija. Pučiamųjų (piemenavimo) muzikos instrumentų ekspozicija kviečia pažinti pučiamųjų liaudies muzikos instrumentų įvairovę, jų gamybos technologijas, kultūriniu kontekstu bei į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktomis sutartinėmis.
Istorinių eksponatų kolekciją nuo šiol pristatyti padeda šiuolaikinės technologijos, kurios turėtų lankytojams ne tik padėti pasisemti žinių, bet ir smagiai praleisti laiką muzikos pasaulyje. Tai savotišką lietuvių muzikos kelionė nuo senųjų laikų iki šių dienų.
Nepamiršo ir postfolkloro
Naujojoje ekspozicijoje neliks pamirštas ir šiuolaikinis folkloras. Pasak G.Dusevičiūtės-Neimontienės, bene pirmą kartą muziejuje įsikurs nedidelė postfolkloro niša – duoklė šiuolaikinėms lietuvių muzikos grupėms, savo kūryboje naudojančioms folkloro elementus. „Folkloras – tai gyva muzikinė tradicija, kurios neįmanoma užkonservuoti muziejuje“, – įsitikinusi Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus vedėja G.Dusevičiūtė-Neimontienė.
Tikimasi, kad atsinaujinęs skyrius nuo šiol bus dar labiau lankomas, taps patrauklesnis vaikams. Pastaruosius ypač turėtų dominti tradiciniai lietuvių instrumentai, kuriuos bus galima liesti, pabandyti „prakalbinti“ patiems. O šiais laikais muziejams tokio betarpiškumo dažnai trūksta net labiau nei išmanumo.
Nuotraukos: PILOTAS.LT
![Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius įsikūręs Kauno senamiestyje. Foto: PILOTAS.LT ©](http://pilotas.lt/wp-content/uploads/2017/01/muzie_kn_170100_e01_BRA.jpg)
Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius įsikūręs Kauno senamiestyje. Foto: PILOTAS.LT ©
![Muziejaus naujojoje ekspozicijoje neliks pamirštas ir šiuolaikinis folkloras. Foto: PILOTAS.LT ©](http://pilotas.lt/wp-content/uploads/2017/01/muzie_kn_170100_e03_BRA.jpg)
Muziejaus naujojoje ekspozicijoje neliks pamirštas ir šiuolaikinis folkloras. Foto: PILOTAS.LT ©
![G.Dusevičiūtė-Neimontienė įsitikinusi, kad Lietuvių tautinės muzikos istorija nuo šiol sudomins daugiau žmonių. Foto: PILOTAS.LT ©](http://pilotas.lt/wp-content/uploads/2017/01/muzie_kn_170100_e05_BRA.jpg)
G.Dusevičiūtė-Neimontienė įsitikinusi, kad Lietuvių tautinės muzikos istorija nuo šiol sudomins daugiau žmonių. Foto: PILOTAS.LT ©