PASAULIO PERMĄSTYMAS: Pritzkerio architektūros premiją laimėjo Smiljanas Radičius

Šių metų prestižinę Pritzkerio architektūros premiją laimėjo ryškus, tačiau pasauliniu mastu dar palyginti mažai žinomas Čilės architektas Smiljanas Radičius (Smiljan Radič Clarke). Čiliečio architektūra pasižymi eksperimentiniu pobūdžiu, netikėtais medžiagų deriniais, masyvumo ir trapumo kontrastu, giliu ryšiu su gamtiniu kraštovaizdžiu.

SĄMONINGAI VENGIA ATPAŽĮSTAMO STILIAUS
Pasak Pritzkerio premijos vertinimo komisijos, architekto S.Radičiaus (g. 1965) projektuoti pastatai atrodo laikini, nestabilūs arba sąmoningai nebaigti – beveik ant išnykimo ribos. Tačiau jie suteikia struktūrizuotą, optimistišką ir džiaugsmingą prieglobstį, pažeidžiamumą priimdami kaip vidinę gyvenimo patirties sąlygą. S.Radičius tapo vos penktuoju Pietų Amerikos architektu, laimėjusiu šį prestižinį apdovanojimą per jo 47 jo gyvavimo metus.
1995 metais S.Radičiaus įkurta architektūros firma per 3 dešimtmečius įgyvendino daugiau nei 60 projektų – gyvenamuosius namus, meno erdves, apdovanojimus pelniusią daugiausia po žeme įrengtą vyno daryklą ar net autobusų stotelę Austrijoje. Nors architektas kūrė tiek visai Amerikai, tiek ir Europai, dauguma jo projektuotų pastatų visgi yra realizuoti jo gimtojoje Čilėje. Daugiausia – šalies sostinėje Santjage, kuriame ir gyvena.
S.Radičius kurdamas sąmoningai vengia vieningo, atpažįstamo stiliaus. Jis natūralias medžiagas bei patį kraštovaizdį išmoningai gretina su žmogaus kūrybos vaisiais. Kartais statinius „įleisdamas“ į uolėtą reljefą, kartais juos projektuoja tarsi išnyrančius iš žemės. Gal dėl to čiliečio kūryba pasižymi neišsenkančia formų ir jų derinių įvairove.

ARCHITEKTŪRA TARP MASYVUMO IR TRAPUMO
Štai S.Radičiaus garsiojo restorano „Mestizo“ Čilės sostinėje (2006 m.) stogą laiko didžiuliai akmenys iš vietinio karjero, o jo rezidencija „Pite House“ Papudo mieste (2005 m., Čilė) yra įsitaisiusi ant uolos šlaito, apsaugančioje jį nuo vyraujančių vėjų. Vienas iš žymiausių jo kūrinių –scenos menų erdvė „Teatro del Bíobío“ Konsepsjono mieste – per pražvelgiamą fasadą naktį spinduliuoja šiltą šviesą it savotiškas popierinis žibintas. Santjage jis taip pat rūpinosi ir Subtiliu Čilės ikikolumbinio meno muziejaus išplėtimu (2013 m.). Taip pat būtina paminėti daugiausia po žeme įrengtą vyno daryklą Milahue, Čilėje (2014 m.), Londono galerijos „Serpentine“ trapų paviljono kiautą ant masyvių akmenų (2014 m.), jo paties namų studiją Santjage „Pequeño Edificio Burgués“ (2023 m.). Jo sudėtingomis geometrinėmis formomis pasižyminčio namo Vilčese projektą įkvėpė modernizmo ikonos – Le Corbusier – abstrakčioji tapyba.
„Architektūra egzistuoja tarp didelių, masyvių ir patvarių formų – konstrukcijų, kurios šimtmečius stovi po saule, laukdamos mūsų apsilankymo, – ir mažesnių, trapių konstrukcijų – trumpalaikių kaip musės gyvenimas, dažnai neturinčių aiškaus likimo įprastoje šviesoje. Šioje skirtingų laikų įtampoje stengiamės kurti patirtis, kurios perteiktų emocinį buvimą, skatindamos žmones stabtelėti ir permąstyti pasaulį, kuris taip dažnai juos abejingai aplenkia“, – sakė 2026-ųjų Pritzker‘io premijos laureatas.

DĖMESĮ KREIPIA Į MAŽIAU ŽINOMAS ASMENYBES
Pritzkerio premija pirmą kartą įteikta modernizmo architektui Philipui Johnsonui 1979 metais. Prestižiniu kasmetiniu architektūros apdovanojimu nuo to laiko pagerbtos daugelis įtakingų architektūros pasaulio asmenybių, tarp kurių – Oscaras Niemeyeris, Zaha Hadid, Normanas Fosteris, Remas Koolhaasas ir daugelis kitų. Tačiau pastaraisiais metais premijos žiuri dėmesį vis dažniau kreipė į mažiau žinomas architektūros asmenybes, atsidavusias mažesnio masto ar socialiai atsakingiems projektams.
Kaip ir kitiems Pritzkerio architektūros premijos laureatams, šiemet vėliau numatytoje iškilmingoje ceremonijoje S.Radičiui bus įteiktas specialus bronzos medalis bei paskirta 100.000 dolerių premija.
Parengta pagal „Pritzkerio“ premijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: 2026 metų Pritzkerio premijos laureatas Smiljanas Radičius. Foto: Pritzkerio architektūros premijos (T.Walsh).

Scenos menų erdvė „Teatro del Bíobío“ Konsepsjono mieste Čilėje (arch. S.Radič, 2018 m.). Foto: Pritzkerio architektūros premijos (I.Baan).

Restoranas „Mestizo“ Santjage (arch. S.Radič, 2006 m.). Foto: G.Puga.

Vyno darykla Milahue, (arch. S.Radič, 2014 m.). Foto: C.Palma.

Londono galerijos „Serpentine“ paviljonas (arch. S.Radič, 2014 m.). Foto: I.Baan.

Rezidencija „Pite House“ Papudo mieste (arch. S.Radič, 2005 m.). Foto: C.Palma.

Čilės ikikolumbinio meno muziejaus išplėtimas (arch. S.Radič, 2013 m.). Foto: C.Palma.

„Stačiakampio poemos“ namas Vilčese (arch. S.Radič, 2012 m.). Foto: S.Radič.