Prasidėjo geriausių Lietuvos NT projektų rinkimai „Lietuvos NT apdovanojimai. Už darnią plėtrą 2025“. Šiemet dėl geriausiųjų titulo varžosi 35 projektai nuo Vilniaus iki Nidos.
PAGRINDINIO PRIZO KATEGORIJOJE – 15 PROJEKTŲ
Lietuvoje plėtojami nekilnojamojo turto (NT) projektai tradiciškai varžosi dėl geriausiųjų titulo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos partnerių rengiamame konkurse „Lietuvos NT apdovanojimai. Už darnią plėtrą“.
18-tąjį kartą organizuojamame konkurse renkami geriausi gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir daugiafunkcės paskirties NT projektai Lietuvoje, kurie buvo įgyvendinti per pastaruosius metus.
Šiais metais konkursas sulaukė gausaus dalyvių skaičiaus – net 35 NT projektai sieks tapti geriausiais savo kategorijose: 15 varžosi Pagrindinio prizo kategorijoje ir 20 sieks laimėti Ateities prizo apdovanojimą.
Projektų geografija apima Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir šių miestų rajonus, Palangą, Nidą ir Druskininkus, tad šiemet konkursas atspindi plačią šalies miestų plėtros panoramą.
Projektų, kurie pretenduoja laimėti Pagrindinį prizą, bendros investicijos siekia apie 0,5 mlrd. Eur. Atskirai investicijos į viešąją infrastruktūrą – daugiau nei 7,3 mln. Eur. Šios kategorijos NT projektai bendrai į rinką įliejo apie 190.000 kv. m ploto, skirto veiklai ir gyvenimui bei sukūrė daugiau nei 2.500 automobilių stovėjimo vietų.
PASIEKTI REZULTATAI ĮKVEPIA
Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas ir konkurso komisijos pirmininkas, pabrėžia, kad dalyvių gausa rodo Lietuvos NT rinkos atsparumą ir gebėjimą kurti kokybišką, visuomenei vertingą aplinką nepaisant pastarųjų metų iššūkių:
„Pažymėtina, kad šiandien vertiname projektus, kurių įgyvendinimas prasidėjo po COVID-19 laikotarpio ir karo Ukrainoje pradžios – tai metai, kurie išbandė sektoriaus lankstumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą prisitaikyti. Šių aplinkybių kontekste pasiekti rezultatai išties įkvepia – jie liudija, kad Lietuvos NT plėtra tapo brandžiu, sisteminį požiūrį turinčiu verslu.“
Taip pat matome itin svarbų pokytį – NT verslo ir bendruomenių santykio evoliuciją: „Jei anksčiau diskusijos apie plėtrą dažnai būdavo įtemptos, šiandien vis dažniau kalbame apie dialogą, bendradarbiavimą ir abipusį supratimą. Tai brandos ženklas, kai miesto kūrimas tampa bendru tikslu, o ne interesų kova,“ – kalba LNTPA prezidentas.
Darnios plėtros principai išlieka konkurso ašimi. Organizatoriai pabrėžia, kad tvarumas šiuolaikinėje NT rinkoje tapo ne papildomu priedu, o privalomu kokybės rodikliu.
„Tvarumo klausimas šiandien nėra papildomas pasirinkimas – tai privalomas konkurencinis pranašumas. Matome, kaip NT sektorius per kelerius metus išmoko jungti architektūros kokybę, technologinį pažangumą ir atsakomybę už poveikį aplinkai. Tai ženklas, kad rinka bręsta, o miestuose formuojasi vis aukštesni gyvenimo kokybės standartai“, – sako M. Statulevičius, LNTPA vadovas.
PROJEKTUS VERTINS NEPRIKLAUSOMA KOMISIJA
Kaip ir kasmet, projektus vertins nepriklausoma komisija, kurią šiemet sudaro įvairių sričių ekspertai: LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius, komisijos pirmininkas, urbanistė dr. Dalia Bardauskienė, Aplinkos ministerijos Architektūros ir statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, Lietuvos statybininkų asociacijos ekspertas Alvydas Kvedaravičius, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto profesorius ir Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narys prof. Linas Naujokaitis, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas dr. Kęstutis Čiuprinskas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys Julius Šeibokas ir AB „Swedbank“ NT, energetikos ir infrastruktūros klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis.
Tradiciškai savo favoritą rinks ir visuomenė – naujienų portalo 15min.lt skaitytojai lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje galės balsuoti už labiausiai patikusį objektą. Publikos favoritas, kaip ir pagrindinių kategorijų nugalėtojai, bus paskelbtas gruodžio pradžioje.
Konkursas „Lietuvos NT apdovanojimai. Už darnią plėtrą 2025“ ne tik įvertins geriausius šalies projektus, bet ir atspindės, kaip NT sektorius keičiasi – išmokęs derinti ekonominį efektyvumą, architektūros kokybę, aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę. Šių metų dalyvių įvairovė bei brandus požiūris į miestų kūrimą rodo, kad Lietuvos NT rinka pasiekė etapą, kai darnumas tapo natūralia plėtros kryptimi, o ne siekiamybe.
Parengta pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos informaciją.
