Išaugus Rusijos karinei grėsmei, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasiūlė įrengti Vytauto Didžiojo vardu pavadintą gynybos liniją. Pastarąją sudarytų gynybinės linijos, kuriose būtų išdėstytos priešpėstinės minos, turinčios priešpėstines minas, prieštankinius griovius, mobilias šarvuotas grupes ir toliašaudę artileriją. Tokio plano įgyvendinimas atsieitų apie1 mlrd. eurų, o jo įgyvendinimo procesas užtruktų iki dvejų metų.
DABAR LIETUVOS SIENA SUNKIAI APGINAMA
„Lietuvos pasienio su Baltarusija ir rusija linijos ilgis yra maždaug 670 km. Tik dalyje mūsų sienos yra įrengtas fizinis barjeras, yra ruožų, kuriuose nėra ir jo. Tuo tarpu atstumas nuo Baltarusijos pasienio iki Vilniaus įvairiomis kryptimis siekia nuo 25 km iki 40 km. Nesant pasipriešinimo, šarvuotai grupei tai yra 1 val. trukmės žygio atstumas. Taigi, šiuo metu Lietuvos teritorija kariniu požiūriu neapsaugota ir sunkiai apginama“, – konstatuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Sumanymo autorių teigimu, padėtį pataisyti galėtų įgyvendintas fortifikacijos projektas – Vytauto Didžiojo gynybos linija. Tai 4 linijų gynybinė sistema, kuri priešą stabdytų jau nuo pirmųjų metrų, suteiktų laiko susitelkti mobiliosioms grupėms bei atvykti NATO partnerių oro pajėgoms.
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas: „Mūsų karinė inžinerija yra atgaivinta, mūsų karinė inžinerija įgijo naują kvėpavimą. Šiandien mes siūlome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą. Be jokios abejonės, šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją“.
GYNYBINĘ LINIJĄ SUDARYTŲ 4 JUOSTOS
Vytauto Didžiojo gynybos liniją sudarytų 4 juostos. Pirmoji linija būtų pasieniečių kontroliuojama zona, joje būtų išdėlioti „drakono dantys“, prieštankinės ir priešpėstinės minos, koncertina, prieštankiniai grioviai. Antrojoje būtų ir sprogstamieji užtaisai, įrengtos karių pozicijos. Trečiojoje gynybos linijoje veiktų mobiliosios šarvuotos grupės, sudarytos iš Lietuvos turimų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinių šarvuotų transporto priemonių, radioelektroninės kovos šarvuočių.
Ketvirtojoje linijoje būtų sutelktos oro gynybos sistemos NASAMS ir savaeigė toliašaudė artilerija.
„Noriu pabrėžti, kad šis projektas galėtų tapti išskirtiniu nacionalinės gynybos stiprinimo elementu ir stipriu atgrasymo faktoriu. Projektą įgyvendintų vietinis verslas ir kariuomenė, todėl investicijos liktų Lietuvoje“, – pažymėjo L.Kasčiūnas.
Parengta pagal TS-LKD informaciją.
Titulinis pav.: TS-LKD.

Vytauto Didžiojo gynybos linija. Pav.: TS-LKD.

Vytauto Didžiojo gynybos liniją pristatė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pav.: TS-LKD.
Pritariu
( 2025-05-06 )
Mano požiūriu pastatyti tokią gynybinę užtvarą laiko buvo nuo 1990 metų.Bet geriau dabar, negu niekada.