Detalė: šiandieną Kauno Architektų Namuose – Manto Maziliausko kūrybos vakaras „Prūsas stundi*“ (Prūsos valanda). (informacija gale).
Nuobodu nebus: Mantas Maziliauskas yra kitoks. Visų pirma, dėl prūsų kalbos, kultūros ir istorijos išmanymo ir intensyvaus naudojimo savo kūryboje. Antra, dėl to, kad Mantas Vilniaus Dailės Akademijoje pirmiausiai baigė tapybą, vėliau Menų magistrą, o galiausiai – ir architektūros studijas. Todėl ir M.Maziliausko studijos didžioji dalis projektų netelpa į oficialius, STR’ų patvirtintus, architektūros apibrėžimus.
Lietuvoje, deja, architektūra vis dar suvokiama, ne kaip mąstymo būdas, ne kaip savarankiška erdvinio meno rūšis, ne kaip dialogo su aplinka metodas – bet kaip nekilnojamojo turto daiktas, prekė, investicija. Daiktas, labiau pastatytas, negu sukurtas.
Maždaug: jeigu tavo projekto nėra Nekilnojamojo turto kadastre ir registre – tai ne architektūra. Tai – “kažkas”…
Panaši laikysena, greičiausiai, bus sutrugdžiusi M.Maziliauskui laimėti 2023 Nacionalinį Architektūros apdovanojimą. Nors, jau vien Šviesos Katedros patekimą “Viešosios erdvės” kategorijoje tarp 3 nominantų, vertinčiau, kaip akivaizdžią sėkmę.
M.Maziliausko projektas Swaikstas Buttan*. Lumina Dome (Šviesos Katedra) Kairėnų botanikos sode (Vilnius, 2022) žavi (žavėjo… nes projektas jau demontuotas) archetipiška Šviesos Katedros erdve. Efemeriška erdvinė statinio grafika labai įtaigiai ir tuo pačiu tolerantiškai, taktiškai kuria monumentalumą, grįstą ne sunkiasvorėmis medžiaginėmis konstrukcijomis, atribojančiomis vidaus ir lauko erdves, bet laisvu gamtos – saulės, nakties, vėjo, aplinkos – įdarbinimu architektūros interjere.
M.Maziliauskas: “Tai sakralios architektūros archetipus naudojanti struktūra. Ji yra švari, piešianti šviesą tamsoje. Jos beveik pusantro tūkstančio kūbinių metrų tūris – sudaro galingą galimybę, galingą erdvę asmeninės, laisvos konstitucijos, kaip mąstymo ir pajautos lauką. Kaip galimybę – įsibūti”.
Panašus konceptas panaudotas ir kuriant totemą Saulės šventykla / Saūlis Swentāinan* Šventaragio slėnyje (Vilnius, 2025). Čia sakrali erdvė konstruojama iš dangun smingančių vertikalių rato ir neįkyraus didžiojo rato nužymėjimo Katedros skvere. Kaip ir daugelyje kitų M.Maziliausko projektų, stipriausiai statinio emocija atsiskleidžia tamsoje, tikslinio apšvietimo pagalba kuriant sakraliai monumentalią, atvirą aplinkai ir gamtai erdvę. Ir žinoma, Lygiadienio sutartinių transe…
M.Maziliausko totemas „Swaikstas Buttan. Lumina Dome“ Kairėnų Botanikos sode (Vilnius, 2022).
M.Maziliausko totemas „Swaikstas Buttan. Lumina Dome“ Kairėnų Botanikos sode (Vilnius, 2022).
M.Maziliausko totemas „Swaikstas Buttan. Lumina Dome“ Kairėnų Botanikos sode (Vilnius, 2022).
M.Maziliausko totemas „Saulės šventykla / Saūlis Swentāinan“ Šventaragio slėnyje (Vilnius, 2025).
M.Maziliausko totemas „Saulės šventykla / Saūlis Swentāinan“ Šventaragio slėnyje (Vilnius, 2025).
M.Maziliausko totemas „Saulės šventykla / Saūlis Swentāinan“ Šventaragio slėnyje (Vilnius, 2025).
Nors M.Maziliauskas tradiciškai dirba gamtinėje aplinkoje, tačiau pirmieji jo bandymai užgazuoti urbanistinį miestovaizdį, atrodo nė kiek ne mažiau intriguojantys – jie sėkmingai užmezgė dialogą tiek su kontekstu, tiek su miestiečiais ir tvirtai toponimiškai įsivietino.
Prieš porą metų Molėtų centrinėje aikštėje iškilęs milžiniškas Ženklas M ne tik tapo pozityvumo švyturiu snūduriuojančiame provincijos mieste, bet ir bendruomenę telkiančiu „magnetu“. Lakoniška, monumentali ir logotipiška, 15 metrų aukščio, raidės M totemizacija pritiko Molėtams, tarsi dovanų gautas Eifelio anūkas…
Panašiu „eifelizacijos“ būdu M.Maziliauskas Klaipėdos jūrų uosto krantinėje sukūrė totemą Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui (Klaipėda, 2024). 25 metrų aukščio bakeno totemas labai tvirtai įsipiešė į milžinišką uosto erdvę ir tapo lygiaverčiu dalyviu jūrinių laivų ir kranto architektūriniame ir semantiniame dialoge. Dar niekada meninis objektas nebuvo taip sėkmingai išnaudojęs mastelio, kaip meninio dialogo, meninės raiškos priemonės, kuriant vietos identitetą.
Bakenas, kaip navigacijos ženklas laivakeliui žymėti sudėtinguose ruožuose, Klaipėdos uoste įgavo ir simbolinę prasmę. „Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui“ – tarsi koduoja išplaukiančių jūrininkų laukimą ir sėkmingą grįžimą namo, į Klaipėdą., prie Pirmo bakeno…
Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui“ – M.Maziliausko totemas Klaipėdos jūrų uoste (2024).
Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui“ – M.Maziliausko totemas Klaipėdos jūrų uoste (2024).
Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui“ – M.Maziliausko totemas Klaipėdos jūrų uoste (2024).
Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui“ – M.Maziliausko totemas Klaipėdos jūrų uoste (2024).
M.Maziliausko totemas „Ženklas M“ Molėtų centrinėje aikštėje (2023).
M.Maziliausko totemas „Ženklas M“ Molėtų centrinėje aikštėje (2023).
M.Maziliausko totemas „Ženklas M“ Molėtų centrinėje aikštėje (2023).
Tie, kas seka Manto Maziliausko kūrybinį kelią, nesunkiai prisimins, kad jo totemizacijos prasidėjo baltiškos kultūros festivalyje Mėnuo Juodaragis, berods 2016. Architektas sėkmingai įsijungė į mano organizuotą EkoMenio judėjimą MJR rėmuose ir netrukus praplėtė jį reikšmingais objektais. M.Maziliausko projektą Ąžuolo Šventykla Dūburio saloje festivalio dalyviai ir lankytojai pamėgo iš karto ir plazdančios aplink seniausią salos ąžuolą Manto baltos drobulės atidirbo net 9 festivaliuose. Iki pat paskutiniojo.
Paskutiniąjame festivalyje Mėnuo Juodaragis XXIV M.Maziliauskas sukonstravo milžiniškus Aušros Vartus / Āustras Dwarris* Dūburio saloje (Zarasų raj. 2024), tarsi atsisveikinimo totemą.
M.Maziliauskas: „Mėnuo Juodaragis užbaigia savo 24 ciklų kelią. Baltos eglės šviesos sandara, kaip sutartinė Vartų ir perėjimo į kitą Metą riba – atsiveria. Šviesos atvertis, per bendrabaltiškus medinius kontaktus, garsus, ritmiką, be abejo turi kilti ir skleistis… kitur“.
Naujausią savo darbą, kurį užbaigė tik vakar, totemą „Kitur“ M.Maziliauskas specialiai sukūrė X Tarptautiniam kanklių muzikos festivaliui „Kanklės mano rankose“, vykstančiam Kauno Tautinės muzikos muziejuje (L.Zamenhofo g.4), dabar. Totemas „Kitur“ be to, yra skirtas pažymėti kanklių ir kankliavimo įtraukimui į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Vertikali plieninė totemo konstrukcija sudaryta ir stabilių bei kabančių-judančių-skambančių plieno strypų
M.Maziliauskas: „Muzika mus gali perkelti „kitur“ – į kitą laiką, kitą erdvę. Kankliavimas – tai tarsi palydėjimas kitapus. Kita vertus, tai galimybė patirti „kitur“ čia ir dabar.“
Redakcija primena:
Kauno Architektų Namuose premjera – Manto Maziliausko kūrybos vakaras „Prūsas stundi“ (Prūsos valanda). Architektūriniai totemai, kaip menas prakalbinti landšaftą.
Kauno Architektų Namai: Stogo salė. Ketvirtadienį (kovo 27), 18-tą popiet.
Pastaba* – prūsų kalba. Titulinė nuotrauka: Pirmasis Bakenas. Visos nuotraukos iš M.Maziliausko archyvo.
Mantas Maziliauskas: architektas, skulptorius, tapytojas.
Vienas pirmųjų M.Maziliausko erdvinių objektų – Šventykla, festivalio Mėnuo Juodaragis saloje (2016).
Paskutinįjį XXIV festivalį Mėnuo Juodaragis palydėjo M.Maziliausko totemas „Aušros Vartai / Āustras Dwarris“ (2024).
Paskutinįjį XXIV festivalį Mėnuo Juodaragis palydėjo M.Maziliausko totemas „Aušros Vartai / Āustras Dwarris“ (2024).
Paskutinįjį XXIV festivalį Mėnuo Juodaragis palydėjo M.Maziliausko totemas „Aušros Vartai / Āustras Dwarris“ (2024).
Paskutinįjį XXIV festivalį Mėnuo Juodaragis palydėjo M.Maziliausko totemas „Aušros Vartai / Āustras Dwarris“ (2024).
