Leidykla „Lapas“ pristato ketvirtąjį lietuvišką „Vilniaus architektūros gido“ leidimą. Pirmasis gido leidimas sulaukė didelio architektūros bei miesto istorijos entuziastų susidomėjimo, o naujausias knygos leidimas yra reikšmingai papildytas ir aprėpia Vilniaus architektūros raidą iki 2025 metų.
PIRMASIS ARCHITEKTŪROS GIDAS TAPO PROVERŽIU
Pirmasis Vilniaus naujosios architektūros gidas pasirodė prieš dvidešimt metų ir tapo tikru proveržiu dvidešimto amžiaus ir šiuolaikinės Vilniaus architektūros pažinimo tyrimuose, paskatino ekskursijas, pastatų lankymo festivalius ir kitų Lietuvos miestų architektūros gidų leidybą.
„Lygiai prieš 20 metų Lietuvoje buvo išleistas pirmasis „Vilniaus architektūros gidas“ su tikslu, kad šiandieninis žmogus sužinotų apie tai, kas jam aktualu mieste – ne vien barokas ir bažnyčios. Tuomet tai buvo naujai susikūrusio „Architektūros fondo“ švietėjiška savilaida, kuri sužadino interesą ir pasėjo ambiciją įrašyti Vilnių į pasaulio architektūros žemėlapį. Šiandien pristatome jau net 4-ą atnaujintą Vilniaus gido lietuviškąjį leidimą ir netrukus ruošime angliškąjį. Labai siūlau savo lentynų kolekcijas pildyti visais leidimais, nes kiekvienas pateikia naują perspektyvą į tą patį miestą ir jo architektūrą“,- pasakoja leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.
„Sunku patikėti, bet pirmasis „Vilniaus architektūros gidas“ pasirodė 2005, prieš DVIDEŠIMT metų. Per tą laiką išėjo dar du lietuviški ir angliški atnaujinimai, vokiškas ir lenkiškas vertimai ir vis negana. Duomenys kaskart vis pildosi, architektūros daugėja!“,- džiaugiasi viena iš architektūros gidų tekstų autorių, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
DERA SKIRTINGI ISTORINIAI SLUOKSNIAI
Vilnius – daugiasluoksnio architektūrinio ir urbanistinio charakterio miestas, kuriame dera skirtingi istoriniai sluoksniai: ryškus istorizmo ir secesijos palikimas, tarpukario modernizmas, sovietinio laikotarpio architektūra bei šiuolaikiniai miesto raidos elementai. Ryškėjantis Vilniaus urbanistinis identitetas yra neatsiejamas nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio konteksto. Naujausias Vilniaus architektūros gidas – tai ne tik vertingas informacijos šaltinis, bet ir kvietimas kitaip pamatyti bei perskaityti Vilnių. Leidinyje rasite ne tik pastatų istorijas, bet ir platesnę miesto architektūros analizę, kuri padeda suprasti, kaip bėgant metams kito miesto erdvės ir identitetas.
Vilniaus architektūriniame gide galima rasti net 260 architektūros objektų istorijų, išsamių architektų, architektūros istorikų ir tyrėjų straipsnius, gausiai iliustruotas archyvines ir šiuolaikines miesto nuotraukas, 10 teminių žemėlapių bei objektų brėžinius ir urbanistines schemas. Atnaujintas Vilniaus architektūros gidas taps puikiu palydovu ne tik Vilniaus miesto gyventojams, bet ir svečiams, norintiems giliau pažinti sostinės architektūrinį paveldą bei šiuolaikines tendencijas. Knygos leidybą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, „Baltisches Haus“.
20-MEČIO MINĖJIMAS – VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE
Architektūros gidų leidybos dvidešimtmečio minėjimas vyks ir Vilniaus knygų mugėje, vasario 28 d., 16 val., kuriame knygos autores Mariją Drėmaitę, Rūtą Leitanaitę bei pirmojo Vilniaus architektūros gido iniciatorius Jūratę Tutlytę ir architektą Audrių Ambrasą kalbins Matas Šiupšinskas. Leidykla LAPAS Vilniaus knygų mugėje taip pat kvies ir į prieš Kalėdas pasirodžiusio Klaipėdos architektūros gido pristatymą, kuris įvyks vasario 27 d., o jo metu bus galima įsigyti paskutinius 200 vnt. šio gido egzempliorių.
Parengta pagal „Lapas“ informaciją.
Titulinis pav.: 4-asis Vilniaus naujosios architektūros gido leidimas, autorės M.Drėmaitė ir R.Leitanaitė, 2024 m.
