Galerijoje „Meno parkas“ atidaroma paroda „Žemės kūnas“. Pristatomi Ukrainos ir Lietuvos menininkų videokūriniai kreipia žvilgsnį į randuotus kraštovaizdžius.
Gruodžio 18 dieną (trečiadienį), 18 val. vyks parodos „Žemės kūnas“ atidarymas galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas). Menininkai: Daryna Mamaisur (UA), Teta Tsybulnik, Elias Parvulesco ir Svitlana Pototska (UA), Daina Pupkevičiūtė (LT).
Parodą „Žemės kūnas“ sudarantys kūriniai nukreipia žvilgsnį į randuotus kraštovaizdžius. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais. Daugumoje kūrinių žvelgiama į „paaukotas zonas“ (Rainert 2018) ir, pasitelkiant pasakojimo ar kūniško patyrimo praktikas, tyrinėjamas smurto tęstinumas.
Kūriniai, kurie nukelia į Kamjana Mohylą („stepė, kurioje laksto zuikiai su fazanais, o kai kurie teigia matę net lapių“, aut. Daryna Mamaisur), Zamglajaus rezervatą („zong“, aut. Teta Tsybulnyk, Elias Parvulesco, Svitlana Pototska) Ukrainoje, išeksploatuotą skalūnų kasyklos horizontą Aidu Estijoje („Sužaloti kraštovaizdžiai I“, aut. Daina Pupkevičiūtė), ar apleistą sovietinę balistinių raketų bazę Gulbiniškėse, Lietuvoje („Sužaloti kraštovaizdžiai II“ aut. D.Pupkevičiūtė), besiriborančią su šviežiu plynu kirtimu, atkreipia mūsų dėmesį į lėtą smurtą (slow violence, Nixon 2013). Šis smurtas būdingas epochoms, santykiams ir struktūroms, kurios žemę, kraštovaizdį bei visus ir visa, kas juos sudaro, suvokia tik kaip išteklius.
Kūriniai, nukeliantys į Soledarą („Sūrūs svyravimai“, aut. Elias Parvulesco, Teta Tsybulnyk), Enerhodarą („Beribė smėlio jūra“, aut.Teta Tsybulnyk, Elias Parvulesco) ir stepę apie Kamjaną Mohylą („stepė, kurioje laksto zuikiai su fazanais…“, aut. D.Mamaisur) Ukrainoje, pasakojimuose jungia praeities ir dabarties laiką, ir jį tarsi praplečia. Tuomet – žemės ir vandens išteklių eksploatacija, visa – sovietų valstybės naudai. Dabar – aneksija, totalus sunaikinimas, prievartinė rusifikacija, nuolatinė konflikto eskalavimo į branduolinį grėsmė, ir tebesitęsiantis ekocidas.
Kuratorė: Daina Pupkevičiūtė. Bendrakuratorė: Airida Rekštytė.
Tiriamąją veiklą šiai parodai sukurti remia „Culture Moves Europe“ mobilumo stipendija (finansuojama Europos Sąjungos ir Goethe instituto) bei stažuotė Käte Hamburger centre „inherit.heritage in transformation”, Humboldto universitete Berlyne (finansuojama Vokietijos federalinės švietimo ir mokslo ministerijos).
Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2024“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paroda galerijoje veiks iki gruodžio 29 dienos.
Parengta pagal „Meno parkas“ informaciją.
Titulinis pav.: „Sūrūs svyravimai“, Elias Parvulesco, Teta Tsybulnyk.
