Šiauliuose atidaroma paroda „Vizijos“, kurioje pristatoma avangardinė, eksperimentinė ir konceptualioji XX a. Lietuvos fotografija. Parodoje eksponuojami Povilo Karpavičiaus, Vitalijaus Butyrino, Aleksandro Macijausko, Vito Luckaus, Virgilijaus Šontos, Algirdo Šeškaus, Alfonso Budvyčio, Remigijaus Pačėsos, Vytauto Balčyčio, Arūno Kulikausko, Giedriaus Liago ir Violetos Bubelytės kūriniai iš Fotografijos muziejaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bei privačių kolekcijų.
PRADEDAMA NUO POVILO KARPAVIČIAUS
Lapkričio 14 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje – Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) įvyks parodos „Vizijos“ atidarymas. Paroda (pavadinimu „VISIONS“) kuratorių Valentyn Odnoviun ir Fotografijos muziejaus vadovės Vilijos Ulinskytės-Balzienės buvo parengta tarptautiniam Białystok Interphoto festivaliui Lenkijoje ir eksponuota Baltstogės rotušėje (Palenkės muziejuje) šių metų spalį. Fotografijos muziejuje pristatoma papildyta parodos versija. Parodojeatsispindi įvairialypė ir sudėtinga Lietuvos fotografijos raida, pabrėžiamos individualios naujovės ir nepaliaujamas originalumo bei saviraiškos siekis.
Paroda pradedama nuo Povilo Karpavičiaus, ėmusio fotografuoti tarpukario laikotarpiu, kūrinių. Autorius kūrė novatoriškas vaizdines konstrukcijas – pasitelkęs fotomontažą ir siurrealistines kompozicijas, tikrovę pavertė meniniu reiškiniu. Jo kūryba susiejo tarpukario fotografijos mėgėjus ir kylantį XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių fotojudėjimą.
P.Karpavičiaus įtakoje formavosi ir vadinamoji Lietuvos fotografijos mokykla, kuriai parodoje atstovauja Vitalijus Butyrinas, Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus.
FORMAVO LIETUVOS FOTOGRAFIJOS MOKYKLĄ
Ankstyvieji V.Butyrino montažai priminė reportažinius kadrus, o vėliau, autoriui pasitelkus poetinius vaizdus ir simbolizmą, jo kūryboje gimė savitos siurrealistinės karalystės. A.Macijauskas išgarsėjo dinamiškomis serijomis, tokiomis kaip „Lietuvos kaimo turguose ar „Veterinarijos klinikose“, kuriose su plačiakampiu objektyvu užfiksuotos intymios ir paveikios scenos. V.Luckus, performatyvios fotografijos pradininkas, į savo kūrybą įtraukė „proto koncepciją“, perkurdamas nuotraukas, keisdamas spalvas ir savaip jas dėliodamas į unikalius derinius, kuriuos parodoje reprezentuoja ciklo „Mimai“ kūriniai.
9-ame dešimtmetyje Lietuvos fotografijoje prasidėjo pokyčio laikotarpis. Virgilijaus Šontos cikle „Mokykla – mano namai“ buvo vaizduojama našlaičių, turinčių specialiųjų poreikių, kasdienė patirtis, gvildenamos anksčiau draustos temos ir kvestionuojamos nusistovėjusios socialinės normos. Algirdas Šeškus be baimės metė iššūkį tradicinei Lietuvos fotografijai, motyvuodamas jaunąją kartą imtis novatoriškų, konceptualių ir estetinių metodų. Violeta Bubelytė kūrė konceptualius performansus fotoaparatu, o Alfonsas Budvytis, Remigijus Pačėsa ir Vytautas Balčytis nuo dokumentinių metodų perėjo prie „defektinių“ fotografijų, sukeliančių irimo ir sulėtėjusio laiko suvokimo pojūtį. Panašiai ir Arūnas Kulikauskas bei Giedrius Liagas iš Kauno „Plėšrūnų grupės“, naudodami rastas fotografijas, apmąstė kasdienius objektus ir situacijas.
Kuratoriai: Valentyn Odnoviun, Vilija Ulinskytė-Balzienė. Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius. Organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus, Białystok Interphoto festivalis.
Parengta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus informaciją.
