ALGIMANTAS MAČIULIS (1931-2024): Eidamas 94-uosius metus mirė nusipelnęs Lietuvos architektas

Eidamas 94-uosius metus šiandien ryte mirė nusipelnęs Lietuvos architektas ir architektūros teoretikas prof. Algimantas Mačiulis. Per savo ilgą ir aktyvią profesinę veiklą jis suprojektavo reikšmingų architektūros kūrinių, parašė aktualių mokslinių straipsnių, ženkliai prisidėjo prie architektų ugdymo.

Algimantas Mačiulis gimė 1931 m. gegužės 3 d. Kaune. 1949 m. baigė Alytaus vidurinę mokyklą. 1949–1955 m. studijavo LSSR dailės institute. 1955–1956 m. Vilniaus tarprajoninio architektūros skyriaus projektavimo grupės architektas. 1956–1960 m. Druskininkų miesto vyriausiasis architektas. 1961–1965 m. Vilniaus statybos tresto vyr. architektas. 1965–1968 m. Vilniaus komunalinio ūkio projektavimo instituto vyr. architektas. 1969–1971 m. Vilniaus miesto vyr. dailininkas. Nuo 1971 m. LSSR dailės instituto dėstytojas, 1972 m. docentas. 1979 m. menotyros mokslų kandidatas. [1] 1982–1993 m. Dailės instituto Taikomosios dailės fakulteto dekanas. 1984–1987 m. Dailės instituto Interjero įrangos katedros vedėjas, 1987 m. profesorius. 1998–2008 m. VDA Senato vicepirmininkas, nuo 2008 m. VDA Senato pirmininkas. Nuo 1958 m. Lietuvos architektų sąjungos narys, 1966–1969 m. sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius. Nuo 1995 m. Lietuvos istorikų draugijos narys, 1995–1998 m. pirmininko pavaduotojas, 2001–2004 m. pirmininkas. 1996–2000 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys, 1999–2000 m. tarybos pirmininkas. Nuo 1998 m. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcijos tarybos narys. Nuo 2007 m. – Lietuvos architektų rūmų specialusis narys. Apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų, švenčių renginių. Tai vienas iš nedaugelio savo kartos architektas, kuris, be projektavimo, užsiima aktyvia moksline veikla. Jis paskelbė apie 100 straipsnių architektūros teorijos, menų sąveikos, miestų estetikos klausimais. Rašydamas disertaciją, gilinosi į architektūros ir dailės sąveiką, vėliau šia tema išleido ne vieną veikalą: 1997 m. – vadovėlį „Architektūra. Stiliai, kompozicija, menų sąveika“, 2003 m. – „Dailė architektūroje“. Projektuodamas A.Mačiulis taip pat demonstravo plačias pažiūras, nuo aktualių modernizmo architektūros apraiškų, pvz., brutalizmo (alaus restoranas „Tauro ragas“ (su arch. E. Gūzu)) iki iš Suomijos „parsivežto“ regionalizmo interpretacijų (daug dėmesio kreipė į konkretaus objekto aplinką, derinosi masteliu, medžiagomis, tarkime, projektuodamas LSSR Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmus, kūrė darnią urbanistinę kompoziciją, reaguodamas ir į kitapus Neries stovinčią Petro ir Povilo bažnyčią), o gavęs užduotį sukurti kompleksą Alksnupiuose su mokykla, plaukimo baseinu, gilinosi į tokios paskirties statinių savitumą kaimo vietovėse. Kadangi Alksnupiuose nebuvo bažnyčios, t. y. raiškios vertikalės, architektas pasiūlė pastatyti baseiną su vandens bokštu, forma primenančiu bažnytkaimių dominantes.
1981 metais A.Mačiuliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto garbės vardas. 2001 metais – jam įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Architektūros Riterio ordinas. 2002 metais architektas apdovanotas Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2021 metais A.Mačiuliui įteiktas bene garbingiausias šalies architektų cecho apdovanojimas – Architektų žiedas. Pernai jis pagerbtas ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Projektai: 1956 m. Utenos miesto generalinis planas, 1957 m. Druskininkų miesto generalinis planas, 1957–2000 m. nuosavi gyvenamieji namai, visuomeniniai interjerai (Druskininkai, Vilnius), 1959 m. 4 butų gyv. namas (M.K.Čiurlionio g., Druskininkai), 1965–1970 m. Statybininkų kultūros rūmai (rekonstrukcija, Vytenio g. 6., Vilnius), 1967 m. „Nakuotnės“ kolūkio visuomeninis centras (Duobelės rajonas, Latvijos SSR, su Henriku Šilgaliu), 1970 m. Vilniaus statybos trestų administracinis 12 aukštų pastatas (A.Vivulskio g., Vilnius, projektas 1965–1966 m.), 1970–1974 m. alaus restoranas „Tauro ragas“ (V. Kudirkos g., su Eugenijumi Gūzu, projektas 1967–1968 m.), 1971 m. Nikolajevo 61 komunaro gamyklos kultūros rūmai (Ukrainos SSR, su Henriku Šilgaliu, Leonardu Vaičiu), 1974 m. LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, interjerai (1978 m., su Vytautu Brėdikiu ir Tadu Baginsku), 1977 m. dailininkų gyvenamieji namai su dirbtuvėmis (Šilo g., Vilnius), 1977 m., 1985 m. tapytojo prof. Augustino Savickio dirbtuvė (P. Klimo g. 8, Vilnius), 1977 m. kolūkio „Draugas“ visuomeninis centras (Alksniupiai, Radviliškio rajonas), 1977 m. Mičiurino kolūkio gyvenamasis kompleksas (Kauno rajonas), 1982 m. LSSR Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai (Žirmūnų g. 1E, Vilnius), 1984 m. Alksniupių vidurinės mokyklos priestatas (Radviliškio rajonas), 1986 m. plaukimo baseinas (Alksniupiai, Radviliškio rajonas), 1997 m. Druskininkų miesto bendrasis planas (su Neringa Dičiuviene, Sigitu Čereškevičiumi ir kt.).
Parengta pagal Archmuziejaus ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: PILOTAS.LT archyvas.

Algimanto Mačiulio urna bus pašarvota atsisveikinimui Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, trečia šarvojimo salė) pirmadienį, spalio 14 dieną, nuo 15 valandos. Urna išnešama antradienį, 13 val. Laidojimo vieta – Antakalnio kapinių Menininkų kalvelė. 

„Tauro ragas“ Vilniuje (arch. A.Mačiulis, 1974 m.). Foto: PILOTAS.LT archyvas

Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai Vilniuje (arch. A.Mačiulis, 1982 m.). Foto: ©PILOTAS.LT