Projektas „Villa Lituania“ sugrįžta į Italiją – Romos muziejuje „Museo delle Civiltà“ neseniai atidaryta žymioji Nomedos ir Gedimino Urbonų paroda. MO muziejaus kolekcijai priklausanti multimedinė instaliacija yra skirta atminti to paties pavadinimo pastatui Romoje, kuriame nuo 1937 iki 1940 metų veikė Lietuvos ambasada.
TAPO PASKUTINE OKUPUOTA LIETUVOS TERITORIJA
Bendradarbiaujant su MO muziejumi projektas „Villa Lituania“ sugrįžta į Italiją praėjus 16 metų po to, kai 2007 m. atstovavo Lietuvai 52-ojoje Venecijos bienalėje ir pelnė žiuri apdovanojimą.
Diskusijas meno ir politikos pasaulyje sukėlęs projektas „Villa Lituania“ kuria poetinį pasakojimą apie prarastą teritoriją ir siekį ją susigrąžinti. Tai – meninė kovos už laisvę išraiška, kurią pasitelkę menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai reflektuoja „Villa Lituania“ – pastatą Romoje, kuriame 1933–1940 m. buvo Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje.
Okupavę Lietuvą sovietai ambasadoje įkūrė SSRS atstovybę – taip pastatas simboliškai tapo paskutine okupuota teritorija. Po 1990-ųjų pastatas tapo Rusijos konsulatu, o jo grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas. Į šią sudėtingą diplomatinę istoriją Nomeda ir Gediminas Urbonai žvelgia iš meninės perspektyvos, o istorinės tiesos ieško pasitelkdami dar niekur nepublikuotus archyvinius kadrus bei apklausdami įvykių liudininkus.
2019 metais instaliacija pristatyta Lietuvoje, MO muziejuje, pirmosios MO parodos „Visas menas – apie mus“ kontekste. Muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė teigia, kad šis projektas yra daugiasluoksnis ir skatina apmąstyti svarbius, skaudžius ir aktualumo šiandieniame pasaulyje neprarandančius klausimus – okupaciją ir kovą už laisvę.
PASITINKA DIPLOMATŲ LOZORAIČIŲ METUS
„Labai reikšminga, kad projektas „Villa Lituania“, parodytas Venecijos bienalėje ir sulaukęs didžiulio tarptautinio pripažinimo, vėl įsiprasmina šių dienų globalių įvykių kontekste. Tai – išskirtinis kūrinys, reflektuojantis tiek okupacijos sukeltus praradimus, tiek žmonių kovą už laisvę ir pokytį. Jis ypač reikšmingas permąstant šiuo metu pasaulyje vykstančius procesus ir simboliška, kad instaliacija įsikuria Romoje. Džiaugiamės, kad MO muziejus gali prisidėti prie tokio įvykio“, – teigia M.Ivanauskienė.
Paroda atidaryta minint Stasio Lozoraičio vyresniojo – diplomato, gyvenusio šioje viloje, 40 metų mirties sukaktį ir pasitinkant 2024-uosius metus, kuriuos Lietuvos Seimas ir Vyriausybė paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė teigia, kad ši paroda tarptautiniu mastu įprasmina sudėtingą Lietuvos istorijos tarpsnį ir leidžia reflektuoti, kaip meno pagalba gali būti keičiami įsitvirtinę požiūriai.
„Lietuvai diplomatų Lozoraičių šeima yra ypatingai svarbi, nes diplomatinė tarnyba užsienio šalyse buvo vienintelė po Lietuvos okupacijos išlikusi ir savo veiklos nenutraukusi valstybinė institucija, o Lozoraičiai yra ryškiausias Lietuvos diplomatijos egzilyje simbolis.
Su Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos „Villa Lituania“ atidarymu Romoje pradedame Lozoraičių metų minėjimo programą, kuri, šių dienų geopolitinių grėsmių ir iššūkių kontekste kiekvienam iš mūsų suteiks galimybę dar kartą prisiminti savo šalies istoriją, mūsų tautos laisvės siekį ir žmones, kurie niekada nenustojo dirbti dėl laisvos ir nepriklausomos Lietuvos“, – sako D.Kreivienė.
Paroda „Museo delle Civiltà“ Romoje veiks iki vasario 4 dienos.
Parengta pagal MO muziejaus informaciją.
Titulinė nuotrauka: Cristina Crippa.
„Villa Lituania“ (N. ir G. Urbonai), foto: Cristina Crippa.
„Villa Lituania“ (N. ir G. Urbonai), foto: Cristina Crippa.
„Villa Lituania“ (N. ir G. Urbonai), foto: Cristina Crippa.
