EUROPOS VILTIES PROJEKTAS: Naująjį europinį bauhauzą Lietuva sutinka perdėm šaltai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen  dar 2020-ųjų rudenį atskleidė Naujojo europinio bauhauzo sumanymą. Pastarasis kultūros projektas, pagrindu paėmęs modernios architektūros kūrybos metodą, sumanytas siekiant paruošti dirvą milžiniškai 750 milijardų  investicijai, skiriamai sušvelninti koronaviruso pandemijos pasekmes Europos sąjungoje. Pernai dar buvęs gana abstraktus,  šį sausį jis kristalizavosi į itin ambicingą kultūrinę iniciatyvą.  Europos sąjunga su ja sieja milžiniškas ateities viltis, tačiau Lietuva Naująjį europinį bauhauzą kol kas sutinka šaltai.

PROJEKTO  JUNGIAMOJI GRANDIS – ARCHITEKTŪRA
„Noriu, kad kitos kartos Europos sąjunga paskatintų Europos renovacijos bangą ir padarytų mūsų Sąjungą žiedinės ekonomikos lydere. Tačiau tai ne tik aplinkosaugos ar ekonominis projektas: tai turi būti naujas Europos kultūros projektas“, – pristatydama Naujajį europinį bauhauzą, pažymėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kaip skelbia Europos Komisija, Naujasis europinis bauhauzas yra aplinkosaugos, ekonominis ir kultūrinis projektas, kuris užsibrėžęs suderinti dizainą, tvarumą, prieinamumą, įperkamumą ir investicijas, siekiant Europos žaliojo kurso. Teigiama, jog pagrindinės jo vertybės – tvarumas, estetika ir įtraukumas.
Nors tikslas tarsi yra Europos Žaliasis kursas, vis dėlto, naujosios iniciatyvos koncepcijos pagrindu reikėtų laikyti architektūrą. Tiksliau, tam tikrą jos kūrybos metodą. Kaip byloja jau pats ES iniciatyvos pavadinimas, remiamasi XX amžiaus pradžioje Vokietijoje gimusios  modernizmo architektūros ir meno mokyklos – Bauhauzo (vok. Bauhaus) – kūrybiniais principais. Reikia pažymėti, jog Veimare Walterio Gropiuso (Walter Gropius) 1919 metais įkurtas Bauhauzas nebuvo įprasta architektūros ar meno mokykla – ji ištobulino savitą modernizmo metodą, kuris leistų siekti visą apimančio kūrybinio rezultato. Šio kompleksiško architektūros, dizaino ir meno judėjimo įtaka juntama iki šiol. Ne veltui, Europos sąjungos viršūnės yra įsitikinusios, kad šių dienų situacijai bei aplinkai pritaikytas pastarasis metodas ne tik būtų gyvybingas, bet ir gali padėti pasiekti proveržį Europai atsigaunant po pasaulinės pandemijos. Ir net tapti šio atsigavimo lydere bei pavyzdžiu.
Pradėti konstruoti Naująjį europinį bauhauzą planuojama nuo dabartines sąlygas atitinkančios jo koncepcijos sukūrimo. Tam bus pasitelktas šios iniciatyvos pirmasis – kūrimo ar savotiško projektavimo – etapas. Teigiama, kad koncepcija bus kuriama „tyrinėjant idėjas, nustatant neatidėliotinus poreikius ir iššūkius ir sujungiant suinteresuotąsias šalis“. Kaip vieną iš pastarojo etapo elementų šį pavasarį Europos Komisija numato paskelbti pirmąją Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimo laidą. Žadama paskirti apdovanojimus esamiems pavyzdžiams, kurie atspindi integruotas pagrindines Naujojo Europos bauhauzo iniciatyvos vertybes ir kurie galėtų paskatinti diskusijas apie vietas, kuriose gyvename, jų pertvarkymą.
Teigiama, kad dar šių metų rudenį bus paviešinti kvietimai teikti paraiškas, kad Naujojo Europos bauhauzo idėjos būtų išbandytos mažiausiai penkiose ES valstybių narių vietose. Tam numatoma pritraukti  Europos sąjungos lėšas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis.

NAUJOJI INICIATYVA ĮGAUNA BRUOŽUS IR PAGREITĮ 
Nors kūrybinis etapas prasideda tik dabar, Naujojo Europos bauhauzo iniciatyva jau įgauna  pirmus bruožus. Pristatydama iniciatyvą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dėstė: „Naujasis europinis bauhauzas yra vilties projektas, skirtas ištirti, kaip po pandemijos kartu gyventi geriau. Kalbama apie tvarumo suderinimą su stiliumi, kad Europos žaliasis kursas būtų arčiau žmonių minčių ir namų. Mums reikia visų kūrybinių protų: dizainerių, menininkų, mokslininkų, architektų ir piliečių, kad Naujasis Europos bauhauzas būtų sėkmingas“.
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel pažymėjo: „Naujuoju europiniu bauhauzu siekiame sukurti naujovišką sistemą, kuri remtų, palengvintų ir paspartintų žaliąją transformaciją, derinant tvarumą ir estetiką. Būdami tiltu tarp meno ir kultūros pasaulio iš vienos pusės ir mokslo bei technologijų pasaulio iš kitos, mes pasirūpinsime, jog dalyvautų visa visuomenė: mūsų menininkai, mūsų studentai, architektai, mūsų inžinieriai, mūsų akademinė bendruomenė, mūsų novatoriai. Tai padės paskatinti sisteminius pokyčius“.
Pasak už sanglaudą ir reformas atsakingos Komisijos narės Elisa‘os Ferreira‘os, Naujasis europinis bauhauzas yra apie tai, kaip mes gyvename kartu, mūsų vertybes, mūsų bendras darbo ir laisvalaikio erdves, mūsų kolektyvinę ir privačią patirtį. „Tai projektas, skirtas visiems Europos regionams ir teritorijoms. Skatindamas prieinamus sprendimus, jis turėtų prisidėti prie socialinės sanglaudos ir būsto problemų sprendimo. Jei norime realių pokyčių aplink mus – kad kartu gyvenimas būtų gražesnis ir tvaresnis – turime pagalvoti, kaip Naujasis europinis bauhauzas gali susieti naujų idėjų generavimą su jų fiziniu įgyvendinimu. Todėl Komisijoje nagrinėjame, kaip sutelkti mūsų priemones ir pradėti pirmąjį rinkinį konkrečių Naujojo Europos bauhauzo veiksmų“, – pažymėjo ji.
Iniciatyvos 2-ajame – „įgyvendinimo“ – etape bus parengti 5 bandomieji projektai, kuriais bus siekiama kurti su stiliumi susietus naujus tvarius ir įtraukius sprendimus. 3-iojo –„sklaidos“ – etapo tikslas yra paskleisti idėjas ir koncepcijas, apibrėžiančias Naująjį europinį bauhauzą per naujus projektus, kuriant tinklus ir dalijantis žiniomis Europoje bei už jos ribų.

ŠANSAS ATSIKRATYTI ARCHITEKTŪROS PROVINCIJOS SINDROMO
Naujasis europinis bauhauzas – kūrybinga iniciatyva, siekianti naikinti ribas tarp mokslo ir technologijų, meno, kultūros ir socialinės įtraukties, kad būtų galima kurti kasdienių problemų sprendimus. Specialioje interneto svetainėje menininkai, dizaineriai, inžinieriai, mokslininkai, verslininkai, architektai, studentai ir visi suinteresuoti žmonės jau gali dalintis įkvepiančių pasiekimų pavyzdžiais Naujajam europiniam bauhauzui. Taip pat – savo idėjomis, kaip jis turėtų būti formuojamas ir kaip jis turėtų vystytis, taip pat savo rūpesčiais ir iššūkiais.
Teigiama, jog tai pradžia naujoviško bendro projektavimo proceso, kuriame dalyvauti yra gali visi. Organizacijos, norinčios dėti daugiau pastangų, kviečiamos tapti Naujojo europinio bauhauzo partnerėmis. Kol kitų ES šalių specialistų pajėgos buriasi, mūsų kultūros ir meno visuomenė naująją iniciatyvą, atrodo, pasitinka  pasyviai. Dar atsargiai į ją žvelgia net ir mūsų architektūros bendruomenė. Informacijos apie šią iniciatyvą nesurasime ne tik oficialiuose Lietuvos Kultūros ministerijos ar Lietuvos Aplinkos ministerijos, bet ir Lietuvos architektų rūmų ar Lietuvos architektų sąjungos interneto svetainėse. Atrodo, kad šaltai iniciatyvą pasitinkančios mūsų kultūros ir architektūros bendruomenės dar nėra įsisąmoninusios, jog tai yra ne vien Briuselio, bet ir mūsų visų vilties projektas. Tai dar vienas šansas Lietuvai pagaliau atsikratyti  Europos sąjungos architektūros provincijos komplekso.
Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos citadelei Lietuvoje būtų galima panaudoti kad ir mūsų kultūriniame lauke vietos vis dar nesuradusį vieną žymiausių Kauno modernizmo objektų – pagal architekto Felikso Vizbaro projektą tarpukariu Laisvės alėjoje pastatytą Kauno centrinį paštą. Mat Kauno valdžia jam iki šiol šiam modernizmo pasididžiavimui yra suradusi nieko bendro su kultūra neturinčią utilitarią vakcinavimo nuo COVID-19 punkto funkciją. Tarsi dar gyventume ne kultūros vertybes jau išmokusiame gerbti XXI amžiuje, bet gūdžiais komunizmo statybos laikais XX amžiaus pradžioje… Šiame Kauno modernizmo architektūros pastate įkurtas Architektūros muziejus (su šia iniciatyva buvo gerai susipažinusi bei ją palaikė praėjusios kadencijos LR Kultūros ministerija), kuris galėtų prisijunti prie Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos ir taip Lietuvą kilstelėti ir į jos apologetų Europos sąjungoje gretas. Tuo pačiu pagaliau būtų sugrąžinta ir mūsų kartos duoklė architektūrai – juk architektūros muziejaus Europos sąjungoje dabar neturime tik mes vieninteliai (!). Nereikia net sakyti, jog toks architektūros reikšmę Europos sąjungos ateities paveiksle pabrėžiantis potėpis  dar labiau priartintų Kauną ir prie išsvajotojo UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo.
Parengta pagal Europos Komisijos informaciją.
Titulinė nuotrauka:  Europos Komisijos.

Europos sąjungos ateities iniciatyvą pristačiusi Europos Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įsitikinusi, jog Naujasis europinis bauhauzas paskatins Europos renovacijos bangą ir net padarys Europos Sąjungą žiedinės ekonomikos lydere, tačiau Lietuva įsitraukti į procesus kol kas delsia. Foto: Europos Komisijos.

Šiuo metu vakcinacijos punktui naudojamas Kauno centrinis paštas (arch. F.Vizbaras) galėtų būti pritaikytas Architektūros muziejui  bei tapti svarbia Europos sąjungos naujosios iniciatyvos – Naujojo europinio bauhauzo – citadele. Foto : ©PILOTAS.LT