Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 18 dieną netikėtai atmetė Lietuvos architektų rūmų ieškinį dėl modernistinio namo Vilniaus Gedimino pr. 27 neteisėto perimetrinio įstiklinimo. Nusivylimą šiuo teismo sprendimu neseniai išreiškęs Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, visgi pasiryžęs siekti, jog tarpukarinio pastato eksterjeras būtų atkurtas koks buvęs.
Paveldosaugininkų, architektų, dalies visuomenės pasipiktinimo sulaukė perimetrinis vieno vertingiausių tarpukarinio Vilniaus moderniosios architektūros statinių pirmojo aukšto įstiklinimas sostinės Gedimino pr. 27. Pagal vieno žymiausių lenkų architektų modernistų Jerzy Soltano ir Stanislawo Murczynskio projektą 1938 metais pastatytas Visuomeninio draudimo įstaigos būstinės pastatas į Kultūros vertybių registrą buvo įtrauktas 1993 metais. Kultūros pavaldo departamentas (KPD) įsitikinęs, kad nelegaliai įstiklinus jo erdvę tarp kolonų, buvo sužalota pastato architektūra. Taigi, KPD pasiryžęs siekti nelegaliais darbais sukeltų padarinių pašalinimo.
Gindami viešąjį interesą, prašydami panaikinti pastatą sudarkiusius sprendinius, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dar 2018 metais kreipėsi Lietuvos architektų rūmai (LAR). Visgi teismas priėmė neskundžiamą nutartį ir atsisakė patenkinti Lietuvos architektų rūmų ieškinį.
KPD s prokurorams pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neteisėtai išduotų projektų sprendiniais buvo sužalota nekilnojamosios kultūros vertybės – administracinio pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje – vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. „Aktyvi visuomenės ir paveldosaugos bei architektūros profesionalų reakcija paskatino ieškoti kitų sprendimų nelegaliais darbais sukeltiems padariniams pašalinti. KPD džiaugiasi aktyvia Vilniaus apygardos viešojo intereso gynimo prokurorų reakcija ir yra pasirengęs palaikyti prokurorų kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo“, – rašoma KPD pranešime.
Parengta pagal KPD informaciją.
Titulinė nuotrauka: KPD.
Visuomeninio draudimo rūmai, fotografas Jan Bułhak, 1938-1939 m., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
rezonansas
( 2020-12-09 )
Tai ne smulkus pažeidimas, o rezonansinis nusikaltimas, parodantis visišką nesiskaitymą su viešuoju interesu ir paminklosaugos institucijomis, taip pat pakertantis pasitikėjimą teisėsauga. Turtingi barbarai neabejotinai padarys išvadą: jeigu galima šitaip, tai galima visaip ir viskas. Aukščiausiasis teismas pasirodė visiškai nekompetentingas spręsti ne apie korektišką popierėlių parengimą, o apie dalyko esmę.
mnmn
( 2020-12-08 )
nors tai is esmes smulkus praradimas, taciau paciam KPD – tai spjuvis i veida. paveldo niokotojai tyciojasi is KPD jau paciame Vilniaus centre. labiau uzgaulios vietos nebeimanoma surast.