Uostamiesčio Imanuelio Kanto viešoji biblioteka parengė projektą „Monumentalioji dailė architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis“. Surinktos medžiagos pagrindu sukurtas interaktyvus žemėlapis padeda virtualiai susipažinti su Klaipėdos apskrities monumentaliąja ir taikomąją daile bei šiuolaikine sienine tapyba.
NEATSIEJAMA MIESTO ARCHITEKTŪROS DALIS
Siekdama archyvuoti, išsaugoti ir įamžinti nykstančius architektūrinės dailės kūrinius, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka 2019 metais pradėjo skaitmeninti monumentaliąją ir taikomąją dailę Klaipėdos miesto ir visos apskrities visuomeniniuose ir sakraliniuose objektuose. 2019 metais buvo suskaitmenintos freskos ir šiuolaikinė sieninė tapyba, o 2020-ieji paskirti vitražams.
Sukurtas interaktyvus žemėlapis – vedlys – padeda susipažinti su Klaipėdos apskrities monumentaliąja ir taikomąją daile bei šiuolaikine sienine tapyba, kuri yra neatsiejama miesto dalimi.
Interaktyviame žemėlapyje pateikiamos sunaikintų ir išlikusių objektų nuotraukos, meno kūrinių atsiradimo istorijos bei metrikos, kuriose nurodyti pagrindiniai kūrinių parametrai: autorius, sukūrimo data, užimamas plotas, objekto lankymo galimybės. Interaktyviame žemėlapyje užpildomos faktografinių ir autorystės žinių spragos, mat, yra įprasta nurodyti tapyto paveikslo ar skulptūros kūrėją, o monumentaliosios dailės autorių pavardžių tenka ieškoti žinynuose, albumuose, kultūros vertybių sąvaduose.
AUKSO AMŽIUS – XX a. 7-8 DEŠIMTMEČIAI
Dailės architektūroje aukso amžius – septintasis-aštuntasis XX a. dešimtmečiai, kuomet lakonišką to laikmečio Lietuvos architektūrą papildė ir fundamentalūs monumentaliosios tapybos ir taikomosios dailės kūriniai. Tuo laikmečiu Klaipėdoje bei visoje apskrityje buvo sukurtos pačios įspūdingiausios freskos ir sgrafitai: A.Banytės freskos „Menas“ (E.Balsio menų gimnazija), „Medicina“ (Klaipėdos universitetinė ligoninė), A.Banytės ir J.Vosyliaus sgrafitas „Laikas ir Klaipėda“(Laikrodžių muziejus) ir kiti sieninės tapybos šedevrai.
XX a. 6–7 dešimtmetis buvo derlingas ne tik monumentaliosios tapybos, bet ir vitražo kūrėjams. Klaipėdoje tuo laikotarpiu buvo sukurti puikiausi kūriniai: A.Stoškaus storo stiklo vitražas „Baltija“ tuometiniame Klaipėdos medienos medžiagų kombinate (dabar AB „Klaipėdos mediena“),G.L.Baginskienės vitražai Klaipėdos civilinės metrikacijos rūmams ir Lietuvos jūrų muziejui, grakštūs ornamentiniai A.Dovydėno „Žaliąjai“ vaistinei, B.Bružo heraldiniai vitražai Klaipėdos laikrodžių muziejui ir daugybė kitų architektūrinės dailės kūrinių.
Parengta pagal Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto viešoji bibliotekos informaciją.
