Džakarta

SOSTINĘ IŠKELS Į DŽIUNGLES: Nuvertinta Pietryčių Azijos valstybė brandina drąsias ambicijas

Indonezijos sostinė Džakarta su priemiesčiais sudaro bemaž 32 mln. gyventojų smoge skendintį urbanistinį monstrą. Javos saloje dieną naktį kunkuliuojantis šis milžiniškas urbanistinis katilas kenčia ne vien nuo gyventojų pertekliaus, neišsprendžiamų ekologinių problemų, skurdo ar infrastruktūrinio chaoso, bet ir nuo klimato kaitos padarinių – šiose platumose įprastos liūtys jame sukelia vis pavojingesnius potvynius dėl kurių nuolat žūsta ar be pastogės lieka pačiame mieste bei jo neaprėpiamuose priemiesčiuose gyvenantys žmonės. Šis kaitrios pusiaujo saulės gairinamas Azijos megamiestas kasmet vis labiau beviltiškai smenga…

 32 MLN. DŽAKARTOS KATILAS DUSTA IR SMENGA
Indonezijos respublikos valdžia neseniai nustebino pasaulį paskelbusi, jog šalies sostinę iškelia iš dūstančio savo Azijos megapolio bei ją žada įkurdinti už 1.000 km  – gerokai ramesnėje bei žymiai mažiau urbanizuotoje Borneo saloje (indonezietiškai – Kalimantane). Pastarojoje didžiausios Azijos salos dalyje dabar gyvena vos 3,5 mln. žmonių. Indoneziečių ši žinia nenustebino – reikalas brendo jau seniai.
Naujajai šalies sostinei parinkta arti visos šalies geografinio centro esanti kone tuščia vieta ties Palangkarajos (Palangkaraya) miestu. Beje, ieškodami sostinei vietos, indoneziečiai atsižvelgė į kuo mažesnį gamtos stichijų pavojų, nes šioje šalyje nuolat išsiveržia ugnikalniai, vyksta žemės drebėjimai, kyla potvyniai ar net cunamiai. Beje, naujojo miesto pavadinimas kol kas dar nepaskelbtas.
Apie kadaise Olandijai tarnavusią Indoneziją Lietuvoje žinoma visgi menkai. Kiek daugiau – gal tik apie jai priklausančią nedidelę vos (!) 5 mln. gyventojų teturinčią Balio salą, kuri nūnai lietuviams ir kitiems europiečiams yra tapusi viena pagrindinių egzotiškų atostogų krypčių. Visgi Azijos pietryčių salose įsikūrusi Indonezija toli gražu ne vien smėlėtieji Balio paplūdimiai, povandeninio nardymo rojus ar užsilikusi spalvinga induistinė kultūra. Indonezija, tai didžiausia musulmoniška valstybė, skaičiuojanti per 17.000 salų salelių, o joje gyvena įspūdinga net 270 mln. (!) žmonių armija, sudaryta iš daugybės labai skirtingų savitų tautų tautelių. Net 141 mln. (!) jos dalis yra įsikūrusi vos apie dviejų Lietuvų dydžio ugnikalnių krateriais nusagstytoje Javos saloje, kurioje dieną naktį ir verda minėtasis daugiamilijoninis Džakartos urbanistinis katilas. Šis megamiestas yra neabejotinas šalies politinis ir ekonominis lyderis, tačiau teigiamo įvaizdžio nei savo šalyje, nei užsienyje jis neturi, o ir neatrodo, jog kada nors jį begalėtų įgyti. Ne architektūra, kultūra, o amžinu smogu (oro kokybė čia blogesnė už Pekiną ar Delį), nuolatiniais transporto kamščiais, nesibaigiančiais lūšnynų kvartalais pagarsėjusi Indonezijos sostinė stūkso žemumoje, ir kenčia ne vien nuo aibės socialinių, infrastruktūros ar ekologinių problemų, bet ir nuo atogrąžų liūčių sukeliamų potvynių. Blogiausia, kad šis urbanistinis monstras smenga bene greičiausiai visame pasaulyje – net po 1 – 15 cm kasmet!

ĮTIKINO URBANISTINIO ARCHIPELAGO KONCEPCIJA
Antrąją kadenciją valdančiam šalies prezidentui Joko Widodo pernai galiausiai baigėsi kantrybė – jis šalies gyventojams atskleidė ambicingus planus sostinę iškelti iš negandų kamuojamo Džakartos gaivalo. Paskelbta, jog naujoji sostinė bemaž nuo nulio bus kuriama Borneo saloje, kurią Lietuvoje iki šiol bene labiausia garsino antropologės Birutės Galdikas veikla džiunglėse saugant žmonėms artimiausias beždžiones – orangutanus. Ko gero, didžiausia priežastis perkelti sostinę į naująją vietą – klimato kaitos padariniai. Tačiau ne vien tai – kylančiai Azijos šaliai kaip gaivaus oro gūsio reikia naujo – pažangaus ir šiuolaikiško – veido, kuris atitiktų pastaraisiais metais jos sparčiai bręstančias ambicijas.
Pernai metų pabaigoje Indonezijos naujosios sostinės planai pradėjo konkretizuotis, tačiau jos projekto indoneziečiai kol kas dar parengę neturi. Sostinei yra numatytas 40.000 ha plotas, kuriame turėtų būti įkurdinta valstybės administracija bei apsigyventų apie 1,5 mln. žmonių. Vis drąsiau kalbama, kad čia būtų įgyvendinama miesto-miško koncepcija, kuriai vietos klimatinė zona yra itin dėkinga. Tuo labiau, jog urbanistinių idėjų konkursą pernai metų pačioje pabaigoje, nurungęs per 750 konkurentų, laimėjo projektas „Nagara Rimba Nusa“, parengtas 10 vietos bei užsienio tarpdisciplininės komandos narių (architektūros studija URBAN). Laimėjusio konkursinio projekto autoriai siūlo su statybomis sutilpti vos 5.600 ha plote, o likusį – palikti gamtai, kuri ir yra didžiausia šios atogrąžų salos vertybė. Miestas čia būtų it savotiškas urbanistinis archipelagas palmių miško jūroje. Salų valstybei tai labai simboliškas sumanymas.
Iš indoneziečių pavyko sužinoti, jog statybas Borneo saloje komplikuos itin nestabilus šios salos gruntas. Visgi jie savo valdžia ir perspektyvomis beatodairiškai tiki. Pasak ambicingo sumanymo autorių, naujoji sostinė Borneo saloje pradės funkcionuoti jau 2024-aisiais. Nors toks optimizmas turėtų būti vertinamas atsargiai, tačiau matyti, kad Indonezijoje progresas virš ryškesnis. Pirmiausia – dėl sumažėjusios korupcijos, augančios valdymo demokratijos. Tai labiausia siejama su pagrindinio sostinės perkėlimo iniciatoriaus prezidento Joko Widodo vardu. O ir pasaulyje vis drąsiau kalbama, jog tai itin didelį ekonominį potencialą turinti, tačiau pernelyg nuvertinta valstybė, kuriai pakilimo prielaidas suteikia ne vien gerėjanti vidinė politinė aplinka, turimi kultūriniai klodai ar augantis turizmas, bet ir pigi darbo jėga, plati vidinė rinka.

DRĄSUS PLANAS TURI PRIEKAIŠTŲ
Indonezijos žmonės dar prisimena, jog kadaise šioje vietoje buvo visos Azijos centras, o su jos valdovais skaitėsi bei praplaukiant dalį prekybos pelno palikdavo visi. Manoma, kad planuojama naujoji sostinė galėtų tapti šalies XXI amžiaus pakilimo simboliu ir padėtų ją sugrąžinti į svarbiausių bei pažangiausių regiono valstybių gretas. Skaičiuojama, kad statybos turėtų atsieiti net 30-40 mlrd. Eur. Tam pasitelkti ketinama ne vien valstybinį, bet ir privatų kapitalą.
Visgi planai iškelti Indonezijos sostinę iš perkrauto didmiesčio į džiungles turi ir oponentų – pasaulio gamtos mylėtojai baiminasi, jog šis Indonezijos urbanistinis megaprojektas neigiamai paveiks drėgnaisiais atogrąžų miškais užklotą Borneo salą. Ji yra svarbi dalis savotiškų Azijos „plaučių“, nuolat aprūpinančių aplinką deguonimi bei vėsinančių karštą vietos klimatą. Na, o ekologinė pusiausvyra pastaruoju metu čia, kaip ir visame pasaulyje, yra nepaprastai trapi.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Chaotišku užstatymu bei transporto kamščiais pagarsėjusi Indonezijos sostinė nepasižymi teigimu įvaizdžiu nei tarp vietos gyventojų, nei tarp turistų, o gyvenimo kokybė joje viena žemiausių pasaulyje ©PILOTAS.LT

Chaotišku užstatymu bei nuolatiniais transporto kamščiais pagarsėjusi Džakarta nepasižymi nei teigiamu įvaizdžiu, nei gyvenimo kokybe, todėl planai iš jos iškelti sostinę vietinių nestebina. Foto: ©PILOTAS.LT

Smoge skęstantis 32 mln. gyventojų (su priemiesčiais) urbanistinis katilas kasmet smenga vis labiau. ©PILOTAS.LT

Smoge nuolat skęstantis 32 mln. gyventojų (su priemiesčiais) Indonezijos sostinės urbanistinis monstras dėl klimato kaitos dar ir beviltiškai smenga. Foto: ©PILOTAS.LT

Greta dangoraižių Džakartoje spraudžiasi keliaaukščių namelių džiunglės. Foto: ©PILOTAS.LT

Džakartos dangoraižių pašonėse spraudžiasi keliaaukščių namelių urbanistinės džiunglės, kuriose kiaurą parą kunkuliuoja spalvingas kasdieninis gyvenimas. Foto: ©PILOTAS.LT

Transportas Džakartoje vienas chaotiškiausių pasaulyje. Foto: ©PILOTAS.LT

Transportas Džakartoje vienas chaotiškiausių pasaulyje, o pereiti gatvę – iššūkis daugeliui užkietėjusių europiečių. Foto: ©PILOTAS.LT

Olandai Džakartos istorinėje dalyje paliko europietiškos architektūros ženklų, tačiau šie apleisti ir netvarkomi. Foto: ©PILOTAS.LT

Olandų Džakartoje palikti europietiškos architektūros ženklai formuoja istorinę dalį, kuri visgi yra menkai tvarkoma ir bemaž negyva. Foto: ©PILOTAS.LT

Indonezijoje skurdas ir prabanga visada greta, tačiau saugumas – bene didžiausias Azijoje. Foto: Olandai Džakartos istorinėje dalyje paliko europietiškos architektūros ženklų, tačiau šie apleisti ir netvarkomi. Foto: ©PILOTAS.LT

Indonezijoje skurdas ir prabanga visada greta, tačiau saugumas – bene didžiausias visoje Azijoje. Džakarta. Foto: ©PILOTAS.LT

Per 10 mln. gyventojų Džakartos branduolį supa neaprėpiami priemiesčių lūšnynai. Foto: Olandai Džakartos istorinėje dalyje paliko europietiškos architektūros ženklų, tačiau šie apleisti ir netvarkomi. Foto: ©PILOTAS.LT

Per 10 mln. gyventojų Džakartos branduolį supa tiesiog neaprėpiami jos priemiesčių lūšnynai, kuriuose žmonės verčiasi kaip kas išgali ir sugeba. Foto: ©PILOTAS.LT

Viena didžiausių Džakartos skaudulių - tragiška ekologinė situacija. Foto: ©PILOTAS.LT

Vienas pačių didžiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų Džakartos urbanistinio monstro skaudulių – tragiška jos ekologinė situacija. Foto: ©PILOTAS.LT

 Džakartoje išvaloamvos 2-4 proc. miesto nuotekų, o miesto kvartalus raižo kanalizacijos grioviai. Foto: ©PILOTAS.LT

Džakartoje išvaloma vos 2-4 proc. (!) miesto nuotekų, o miesto kvartalus raižantys atviri kanalizacijos grioviai savo turinį neša tiesiai į upes. Foto: ©PILOTAS.LT

Indonezija sostinę 1000 km iš Džakartos į Borneo (Kalimantano) salą iškelti planuoja vos per 4 metus

Indonezija sostinę iš Džakartos urbanistinio katilo net 1.000 km į šalies geografiniame centre esančią ramią Borneo (Kalimantano) salą iškelti optimistiškai planuoja per 4 artimiausius metus

Indonezijos sostinės Borneo saloje konkursinis projektas „Nagara Rimba Nusa“, 1-oji vieta, arch. URBAN. Foto: Erwida Maulia

Indonezijos sostinės Borneo saloje konkursinis projektas „Nagara Rimba Nusa“ (1-oji vieta, arch. URBAN) miestą vaizduoja kaip urbanistinį archipelagą drėgnųjų miškų jūroje. Foto: Erwida Maulia

 

 

 

Komentarai

  1. Tai kad kažin ar ta Džakarta tikrai tokia atsilikusi kaip kad straipsnyje bandoma parodyti. Taip, nuotraukose lyg ir matyti atsilikimas, tačiau padarius nuotraukų Vilniaus Šanchajuje, Markučiuose gylyn į medines lūšneles ar kur nors Vileikoje šalia apleistų fabrikų, vaizdas nekažin kiek besiskirtų.

    Atvirkščiai, pats buvau didžiai nustebintas futuristiškų vaizdų, kuriuos pamačiau youtubėje suvedęs „Driving Jakarta“. Puikiai matyti gerai išvysta pagrindinių gatvių infrastruktūra su keliaaukštėmis estakadomis. Nepertraukiamo eismo gatvių perspektyvose modernūs dangoraižiai ir t.t.

  2. sunku protu suvokti, kad Jakarta gali sudaryti 32 mln metropoli.
    aisku, ir visos Indonezijos dydzio neisivaizduojam. 264 mln gyventoju! kai Rusija viso labo tik 144 mln.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Džakarta

SOSTINĘ IŠKELS Į DŽIUNGLES: Nuvertinta Pietryčių Azijos valstybė brandina drąsias ambicijas

Indonezijos sostinė Džakarta su priemiesčiais sudaro bemaž 32 mln. gyventojų smoge skendintį urbanistinį monstrą. Javos saloje dieną naktį kunkuliuojantis šis milžiniškas urbanistinis katilas kenčia ne