Juodkrantės Raganų kalnas – vienas ir didžiausių kultūrinės traukos objektų ne vien Neringoje, bet ir Klaipėdos apskrityje. Po šį jau 41-ąjį sezoną pasitinkantį skulptūrų parką po atviru dangumi nuo šiol galima pakeliauti nė neišėjus iš namų – internetu.
PROJEKTĄ KETINAMA TĘSTI
Internautai bet kuriuo patogiu metu gali apžiūrėti tautodailininkų bei menininkų sukurtą ekspoziciją interaktyviame žemėlapyje internete. Sukurta interneto svetainė raganukalnas.lt supažindina su Raganų kalno, esančio UNESCO saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje, istorija bei medinių skulptūrų ekspozicija. Čia publikuojamos ne tik skulptūrų nuotraukos, bet ir archyvinė informacija, išsamūs duomenys apie skulptūros autorius lietuvių bei anglų kalbomis. Publikuota audiomedžiaga įgarsinta profesionalių aktorių. Šitaip, tiki projekto sumanytojai, galima pasiekti platesnę auditoriją, kuri iki šiol pasigedo Raganų kalne šiuolaikiškų interaktyvių sprendimų.
Anot įstaigos „Neringos muziejai“ direktoriaus pavaduotojos dr. Indrės Žigeu, projektą, kuriuo patikėjo ir finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba bei Neringos savivaldybė, ketinama tęsti. Viena iš krypčių – adaptuoti svetainę specialiųjų poreikių turintiems vartotojams, pavyzdžiui, su regos bei klausos negalia.
Raganų kalno skulptūrų ekspozicija padalyta į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutinkame žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes, Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Tako apačioje – giedančio gaidžio skulptūra: čia išnyksta nakties kerai ir išsilaksto šmėklos.
Raganų kalnas – vienas iš gausiausiai lankomų turistinių objektų Klaipėdos apskrityje. Raganų kalno parkas svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai. Tai yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos objektas – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį, natūralų miško amifiteatrą. Ekspozicijos idėją paskatino siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuria Juodkrantės kurortas garsėjo XIX a. Tuometė Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjera. Pasivaikščiojimų takas su medžio skulptūromis, įkūnijančiomis populiarius folkloro personažus – raganas ir velnius – Juodkrantėje buvo suformuotas 1979 metais. Per pirmąją kūrybinę stovyklą liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras, o per tautodailinkų stovyklas 1979–1981 m. – dar 71-ą. Šiam projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis, iš viso jame dalyvavo kelios dešimtys skulptorių iš visos Lietuvos.
Parengta pagal Neringos savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: Skulptūra-rodyklė „Raganų kalnas“, E.Jonušas, 1979 m. Foto: Neringos muziejai
