Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019-03-22
Julija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų ir žinomų žmonių kritikos.

Daugelis piktinosi sužalota architektūra, bet radosi ir teigiančių, kad pagaliau buvo „sutvarkytas“ pastato kampas. Ginčas tapo teisiniu klausimu, nes gindami viešąjį interesą Lietuvos architektų rūmai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl šio kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių naikinimo.
Pastatų kompleksas yra dar 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 37270), o kompleksui priklausantis administracinis pastatas yra saugomas savivaldybės lygmeniu (unikalus kodas 15904). Ką mums gali papasakoti šis pastatas, kokios jo architektūros vertingos savybės ir apie ką galima diskutuoti situacijoje, kuomet ginamas viešasis interesas, kai regis niekas nenugriauta, o tik „pataisyta“.
Su architektūros istorike dr.Marija Drėmaite kalbasi naujoji Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovė dr. Julija Reklaitė.

Kai papildėte Vilniaus architektūros gidą išsamesniu tyrimu apie Vilniaus tarpukario architektūrą, rašėte ir apie šį, ir apie kitus pastatus, nešančius to meto istorinį krūvį. Kokią vietą Vilniaus tarpukario architektūros kontekste užima šis pastatas? Ką šis periodas reiškia Vilniaus tapatybei?
Sakyčiau, kad šis pastatas yra vienas vertingiausių, jei ne pats vertingiausias, tarpukario Vilniaus moderniosios architektūros statinys. Tai – tam tikra laiko kapsulė (nepaisant to, kad keletas elementų – sukamosios durys, lenkti langų rėmai, kai kurios vidaus detalės jau yra sunaikintos). Čia vis dar yra išlikę labai daug autentiškos medžiagos, planavimo sprendimų ir netgi funkcija (poliklinika, vaistinė). Kito tokio avangardiško, modernaus pastato pavyzdys būtų nebent mokykla Liepkalnio g. 18 (suprojektuota žymaus lenkų modernisto Romuald Gutt), apie kurią dar labai mažai yra žinoma.

Kuo išsiskiria tarpukario Vilniaus modernizmas?
Pirmiausia reikėtų pažiūrėti į situaciją iš tarpukario perspektyvos. Jei, pasak tuometinės spaudos, didžiausia Lietuvos nelaimė – Vilniaus praradimas, tapo Kauno laime ir optimistiniu impulsu Kaunui modernizuotis bei augti, tai Vilnius neteko sostinės statuso ir čia galima įžvelgti savotišką pesimizmo gaidelę. Juk visos investicijos naujai atsikūrusiose/susikūrusiose valstybėse buvo nukreiptos sostinėms modernizuoti. Vilnius, kaip Lenkijos pakraščio (Kresy) miestas tuo metu nebuvo prioritetiniame sąraše. Juo labiau, jis buvo suvokiamas ir puoselėjamas kaip istorinis LDK miestas, tą gerai atskleidžia romantiškos Jano Bulhako nuotraukos, kuriose užfiksuotas Vilniaus senamiestis. Tuo metu moderniosios architektūros centru Lenkijoje buvo Varšuva, ypatingai suklestėjo architektūros studijos Varšuvos Politechnikos mokykloje, kuri tuo metu palaikė glaudžius santykius su tuo, kas vyko to meto Europoje. Ir bendrai Varšuvos architektai labai aktyviai įsitraukė į avangardinės architektūros judėjimą, susibūrė tokios grupės kaip Blok ir Praesens, prasidėjo aktyvus bendradarbiavimas su Europos modernistinės architektūros centrais, visų pirma su Prancūzija ir su pirmąja tarptautine organizacija CIAM.
Tačiau ir Vilnius kaip regiono centras pradėjo atsigauti apie 1930-1935 m. ir tada Gedimino prospektas, tuometinė Adomo Mickevičiaus alėja, pradėta aktyviau vystyti, čia planuota statyti valstybinius pastatus, įrengti Adomo Mickevičiaus paminklą. Taip Gedimino prospekte atsirado modernūs nauji pastatai, kurie buvo svarbių valstybinių Lenkijos institucijų filialai  – Taupomojo banko (PKO – Powszechna Kasa Oszczędnosci, Gedimino pr. 12), Krašto ūkio banko (BGK – Bank Gospodarstwa Krajowego, Gedimino pr. 14) ir Gedimino pr. 27 pastatytas Visuomeninio draudimo rūmų (Ubezpieczalnia Społeczna) pastatų kompleksas. Visi jie atsirado po architektūrinių konkursų, juos projektavo to meto žinomi Lenkijos architektai modernistai.

Kuo išskirtinis pastatas Gedimino pr. 27?
Pirmiausia – tai labai gera architektūra ir kokybiška statyba. Tačiau Visuomeninio draudimo įstaigos būstinė yra moderni ir būdinga laikmečiui ne tik savo architektūra, bet ir funkcija. Visuomeninė sveikatos apsauga ir draudimas apskritai yra modernių laikų reiškinys, Kaune ir Vilniuje tokia valstybinė sveikatos apsaugos sistema įsigali tik apie 1930 m. Tam projektuojami ir statomi specialios paskirties statiniai, kokių iki tol nebūta. Pavyzdžiui, Vilniuje tai yra ne tik administracinis pastatas su kabinetais, bet kartu ir poliklinika (skirta nemokamam greitam gyventojų aptarnavimui) ir vaistinė, kuri išliko iki šiol. Šalia pastatytas labai modernus namas (A. Jakšto g. 2) su butais valdytojui ir keliems specialistams. Taigi tai yra toks multifunkcinis kompleksas, modernios įstaigos ir modernaus administravimo pavyzdys. Jam, kaip valstybiniam pastatui, 1937 m. buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kurį laimėjo architektų Jerzy Sołtan (1913-2005 m.) ir Stanisław Murczyński (1906-1974 m.) duetas. Sołtan tuo metu buvo labai jaunas architektas, tik baigęs Varšuvos politechnikos mokyklą, o Murczyński  šiek tiek metų vyresnis, vėliau jis tapo labai žymiu architektu Krokuvoje. Jerzy Sołtan apskritai yra vienas žymiausių lenkų architektų-modernistų, padaręs svaigią karjerą – jis dirbo Le Corbusier biure, buvo pakviestas profesoriumi į Harvardo universitetą, kur dirbo 1959-1979 m. ir netgi užėmė Architektūros fakulteto dekano pareigas. Taigi Vilniuje turime vieną pirmųjų kūrinių, projektuotą architektų, kurie po to pasaulyje labai išgarsėjo. Per šį pastatą Vilnius įsirašo į tarptautinį klasikinio modernizmo kontekstą.

Iš ko matome, kad pastatas yra toks modernus ir avangardiškas?
Aš manyčiau, kad jis atspindi entuziastingą jaunystės polėkį ir drąsą dalyvaujant pirmuose architektūriniuose konkursuose. Pastate matyti daug drąsos. Karkasas yra gelžbetoninis, susižavėjimą naujomis medžiagomis išduoda ir gelžbetoninis poliklinikos įėjimo stogelis, ir labai daug stiklo. Išorės apdailos elementai – smiltainis, tašytas akmuo, įvairių spalvų rupus tinkas rodo glaudžias sąsajas su varšuvietišku modernizmu, kuriame naudotos panašios apdailos medžiagos. Iš karto pasakytum, kad tai ne Kauno modernizmas, kuriame daug spalvoto tinko, lipdybinio dekoro, ornamentikos, tačiau visai nerastume smiltainio plokščių ar tašyto akmens apdailos.
Apskritai modernioje architektūroje išorės fasaduose nebelieka dekoro, lipdinių, raitytų formų, įprastos ornamentikos, baliustradų, stogelių ir frontonėlių. Išryškinama medžiagų estetika. Jei vėliau kalbame apie nedekoruoto betono estetiką (beton brut), tai čia jis dar dengiamas, bet dengiamas natūraliomis medžiagomis, naudojamas šlifuotas smiltainis, skaldytas akmuo ir pan.

Kokios yra vertingos šio pastato savybės ir kaip saugoti, kaip pastebėti arba įvertinti tai, kas nėra dekoras?
Apskritai medžiagų estetika, faktūra čia labai svarbi, todėl turėtų būti saugoma ir tik jei būtina – keičiama tik tokia pačia medžiaga. Nes nulupus šias plokštes ir tiesiog nudažius fasadą geltonai nebūtų tas pats, ar ne? Lygiai taip pat su tūrine kompozicija. Apskrito plano kolonos, kurios iš išorės pereina į vidų (nes jos yra karkaso dalis), vestibiulį nuo gatvės skirianti lenkta stiklinė siena, virš atviro praėjimo su kolonomis pakabintas sunkus stačiakampis korpusas demonstruoja konstrukcijų ir medžiagų naujumą, o atviras praėjimas – socialinį atvirumą, kai erdvės persilieja, vieša erdvė persilieja iš išorės į vidų, jas skiria tik lenkta skaidri stiklo siena. Tai tarptautinė modernizmo kalba, kurios prototipą galime matyti Le Corbusier 1928 m. projektuotoje Villa Savoye.
Jei pažvelgtume į tarptautinį modernizmą, ne tik Prancūzijos ar Varšuvos, tų lenktų atitrauktų stiklo sienų rastume labai daug. Kauno modernizmui jos nebūdingos, o štai Vilniuje – yra. Todėl  tos atviros erdvės negali būti uždaromos, net jei tai stiklas. Tai nebuvo architekto klaida ar pražiopsotas „naudingas plotas“, tai sąmoningas sprendimas, turintis prasmę.
Dar daugiau, pamačiau nusikaltimą kitoje užstiklintos dalies pusėje, jo nesimato iš Gedimino pr., bet  iš A. Jakšto g. pusės ten iškasta duobė ir įstatyti laiptai, taigi atviras praėjimas sugadintas iš esmės. Dabar net nuėmus įstiklinimą, nebebus galimybės laisvai praeiti. Apgailėtina, bet šiame pastate vertingosios savybės naikinamos po truputį. Pavyzdžiui, 2012 m. į saugomų vertybių sąrašą buvo įrašytos sukamosios durys, kurios buvo vienos iš labai retų išlikusių Vilniuje, dabar jų nebėra, likęs tik apskrito plano tambūras. Pagrindinio įėjimo mozaikinėse grindyse dar galima matyti buvusių durų vietos kontūrą. Taip pat išnyko vertingos medinės langų konstrukcijos, dvigubi langai nudažyti pagal to laiko madą – iš vidaus baltai, iš išorės tamsiai. Jie irgi buvo išlupti ir įdėtas pilko rėmo stiklo paketas.

Klausimą galima kelti ir kitaip, ar tokių pastatų saugojimas yra įmanomas ir kaip?
Jei tokių pastatų, tokio tipo ir tokio lygio yra keliasdešimt ar keli šimtai, kaip Varšuvoje, galima saugoti tą, kuris geriausiai išlikęs ir išsaugotas autentiškas, kiti pavyzdžiai gali būti saugomi lengvesniais režimais. Šiuo atveju mes kalbame apie pastatą, kuris yra vienintelis, unikalus ir vertingas visom prasmėm –  architektūrine-menine, technine, socialine, išlikusia funkcija, jo interjerai taip pat yra išlikę, o architektų asmenybės yra išskirtinės. Taigi šis pastatas nėra šiaip pastatas, su juo reikia itin jautriai elgtis, nes jo vertė ateityje tik augs.

O koks yra architekto vaidmuo tokiose rekonstrukcijose? Kokia yra šiuolaikinė paveldo samprata, ypač XX a. paveldo?
Aš asmeniškai dedu daug vilties į pačius architektus, jų išsilavinimą ir skonį. Jei jau architektui reikia aiškinti kas yra vertinga, tai yra liūdna. O paveldo išsaugojimo būdų egzistuoja įvairių. Svarbu, kad pastatas galėtų veikti, funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau kartu išsaugant pagarbą architekto sumanymui. Architektas Davidas Chipperfieldas teigia, kad darbas modernaus paveldo objektuose jam yra įdomus iššūkis. Kaip jis pats sako, prie stalo sėdasi „trise“ – užsakovas su savo poreikiais, šiuolaikinis architektas, kuris ieško kaip juos įgyvendinti ir trečiasis nematomas – originalaus istorinio pastato autorius. Labai jautriai dirbdamas prie Naujosios nacionalinės galerijos Berlyne renovacijos Chipperfieldas sako, kad negali negerbti ar sugadinti jos autoriaus Mies van der Rohe sumanymo, todėl sprendimų ieško trise. Jis pajungė inžinierių komandą ir išsprendė labai sudėtingus klausimus, išsaugodamas ir išryškindamas pirminį galerijos sumanymą.
Olandų architektas Vessel de Jong sako labai panašiai – kad darbas su modernizmo pastatais jam yra iššūkis rasti netradicinius sprendimus. Jis renovavo labai žymų Amsterdamo pastatą, statytą 1953 m. Ten buvo nepakenčiamos sąlygos dėl stiklinio fasado, nes pasirodo nuo pat pradžių nebuvo pilnai įgyvendinti architekto sprendimai. De Jongas archyve surado brėžinius su išorinėmis užuolaidomis ir jas įgyvendino šiuolaikinėmis priemonėmis. Kitaip tariant architektas šiuolaikinėmis priemonėmis įgyvendino pirminį architekto sumanymą.
Abu šie pavyzdžiai man demonstruoja kūrėjo jautrumą, kuris lemia unikalų dizainą.

O kaip manote, kiek rezultatus lemia paveldo samprata apskritai, kiek šiuolaikinis paveldas yra lankstus?
Paveldas visada yra kompromisas. Tai požiūrio, skonio, išsilavinimo ir meistriškumo klausimas, ir aš tikiuosi to iš šiuolaikinio architekto. Arba mes darome kažką blogai su mokymo procesu ir ambicijomis.
Apskritai, šiandien tendencija yra tokia, jog ateityje bus dirbama labai daug su jau pastatytais pastatais ir renovacija gali užimti iki 50 proc. architektų veiklos. Ši šiuolaikinė pastatų archeologija – tai bendras architektų, tyrėjų, istorikų, inžinierių, technologų darbas. Todėl pagarba ir jautrumas jau pastatytai gerai architektūrai privalo išlikti.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė: Vilniaus pastatas Gedimino pr.27 yra bene geriausias modernizmo objektas mieste.

Komentarai

  1. Manau,architektūrą profesionaliausiai įvertintų architektūros profesionalai.

  2. Apie architektūrą išmano istorikai, sociologai, bet ne architektai?

  3. Wessel de Jong

    • Panašu,kad niekas nesivargina ištaisyti netikslumo

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

jauni_ci_241100_e01_xxx

SKAITMENIZUOS LIETUVIŠKĄJĮ PAVELDĄ ČIKAGOJE: V.Petrulio komanda kurs skaitmeninius dvynius

2024 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno technologijos universiteto (KTU) komanda imasi kurti lietuviškojo architektūros paveldo Čikagoje skaitmeninius dvynius, siekiant aktualizuoti ir išsaugoti bent skaitmeniniu formatu ne Lietuvos teritorijoje esantį, tačiau

Deržprom

ATAKAVO UNESCO PAVELDĄ: Rusų bomba sugriovė dalį modernistinio Deržpromo komplekso

2024 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Rusų paleista bomba vakar Charkive sugriovė didžiąją dalį garsiojo Deržpromo pastato – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto vieno žymiausių Ukrainos konstruktyvizmo architektūros objekto. Laisvės

traku_pl_240900_e01_xxx

MIESTAS IR ŽMONĖS: Tarptautinė konferencija dėl Trakų senamiesčio gaivinimo

2024 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Trakuose rengiama tarptautinę konferencija „Miestas ir žmonės: tvaraus, kultūros paveldu grįsto Trakų senamiesčio atgaivinimo link“. Konferencija siekiama atskleisti kultūros paveldo pamatinį vaidmenį ir potencialą gaivinant

Nacionalinė kultūros ir meno premija

PRETENDUOJA 3 ARCHITEKTAI: Paskelbti kandidatai į nacionalinę kultūros ir meno premiją

2024 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip praneša LR Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai pateikti 38 kandidatai tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Tarp pastarųjų

Birštonas

PAVELDO DIENOS BIRŠTONE: 3 aktualios paskaitos ir renesanso vakaras

2024 rugsėjo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Jau rytoj Lietuvoje prasidės didžiausias kultūros paveldo pažinimui skirtas renginys, vykstantis visoje Europoje – Europos paveldo dienos. Jis dar kartą atkreips visuomenės dėmesį į gausius

Nida

SIEKS TVARIOS PLĖTROS: Neringa įstojo į Pasaulio paveldo miestų organizaciją

2024 rugsėjo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Neringa oficialiai įstojo į Pasaulio paveldo miestų organizaciją (Organization of World Heritage Cities (OWHC)). Tokiam žingsniui dar gegužės mėnesį pritarė Neringos savivaldybės taryba. VIENIJA PER

tarsa_pl_240800_e02_xxx

ĮVEDĖ TARŠOS MOKESTĮ: Kauno senamiestyje apmokestintas pravažiavimas tranzitu

2024 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Siauras Kauno senamiesčio gatveles kelionėms trumpinti besirenkantys vairuotojai raginami susimąstyti ir šio įpročio atsisakyti. Priešingu atveju už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) teks susimokėti

sprecherio-dangoraizis-_laiptine

LVIVO MODERNIZMAS TARPUKARIU: Ukrainiečių architektūros istorikės fotografijų paroda

2024 gegužės 24Be komentarųPILOTAS.LT

Galaunių namuose-muziejuje, Kaune atidaroma ukrainietės architektūros istorikės ir fotografės Myroslavos Liakhovych fotografijų paroda „Išlikusi architektūra: Lvivo modernizmas tarpukariu“. Pristatomi ryškiausi išlikę Lvivo miesto (Ukraina) modernizmo

moder_pl_240500_e01_xxx

NETOBULAS MODERNIZMAS: Tarptautinė architektūrinė konferenciją Vilniuje

2024 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Architektūros fakulteto bendruomenė rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Netobulas Modernizmas“.  VISUOMENĖJE VYRAUJA DVIPRASMIŠKAS POŽIŪRIS Gegužės 9–10 dienomis Vilnius Tech Pylimo

pavel_lt_240400_e01_xxx

NUSIPELNĘ PAVELDUI: Profesinės šventės dieną apdovanojo paveldosaugininkus

2024 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 18-ąją pasaulyje minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos savo profesinę šventės dieną šventė neseniai baigtuose

vaiku_ko_240400_e01_xxx

NETOBULAS MODERNIZMAS: Vilnius Tech Architektūros fakulteto konkursas moksleiviams

2024 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Architektūros fakultetas pakvietė visų klasių (1-12) moksleivius geriau pažinti XX a. architektūrą ir balandžio mėnesį dalyvauti konkurse „Netobulas modernizmas“.

knygu_vn_240200_e02_xxx

PRASIDEDA VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ: Architektūra neliks nuošalėje

2024 vasario 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šį ketvirtadienį sostinėje prasideda 24-oji Vilniaus knygų mugė. Šių metų renginyje ypatingas dėmesys skiriamas aktualijoms – karui Ukrainoje, knygų ateičiai, dirbtinio intelekto įtakai literatūrai aptarti.

drema_po_240200_e01_xxx

UŽ NUOPELNUS LIETUVAI: Prezidentūroje apdovanoti nusipelnę Lietuvos ir užsienio piliečiai

2024 vasario 19Be komentarųPILOTAS.LT

Minint Vasario 16-ąją, Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Tarp apdovanotųjų – pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, Vokietijos

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Priedangų instrukcija

PIRMAS SKAMBUTIS: Architektų Rūmai parengė instrukciją dėl slėptuvių ir karo priedangų

2024 sausio 25Be komentarųAudrys Karalius

Lietuvos architektų rūmai savo iniciatyva parengė trumpą instrukciją dėl karo priedangų, PSP (padidinto saugumo patalpų) įrengimo įvairios paskirties pastatuose. Ta proga Architektų rūmuose (Vilnius, Kalvarijų

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

Nacionalinė kultūros ir meno premija

PASKELBTI PRETENDENTAI: Nacionalinės kultūros ir meno premijos siekia ir architektūrinis būrys

2023 rugsėjo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai paaiškėjo, jog į Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja beveik pusšimtis kūrėjų. Šįkart tarp pretendentų – visas būrys tarnaujančių architektūros Mūzai. Kaip praneša

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso