Prieš kelerius metus mus palikęs Valdas Ozarinskas – architektas, menininkas, vienas ryškiausių tarpdisciplininio meno ir konceptualiosios architektūros atstovų Lietuvoje. Tai kūrėjas, turėjęs ryškią ideologinę-estetinę viziją, įkūnijusią tarpdiscipliniškumo ir konceptualumo tendencijas. Todėl Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje atidaroma jo kūrybos retrospektyva „Architektas be architektūros?“ – neabejotinas meno ir architektūros įvykis.
TURĖJO RYŠKIĄ IDEOLOGINĘ-ESTETINĘ VIZIJĄ
Lapkričio 23 dieną (penktadienį) 18 val. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaroma architekto Valdo Ozarinsko (1961–2014) kūrybos retrospektyvinė paroda „Architektas be architektūros?“. Beveik 3 dešimtmečius aprėpianti šio išskirtinio menininko bei architekto kūrybos apžvalga – pirmoji galimybė sąlyginai naujus jo darbus apžvelgti drauge su senesniais, ir retai pasitaikydavusi proga sugretinti jo kūrybą įvairiose meno srityse.
Per daugiau nei 2 kūrybos dešimtmečius V.Ozarinskas yra kūręs parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas ir videofilmus, redagavęs leidinius, kuravęs architektų grupės „Privati ideologija“ parodas ir organizavęs muzikos bei meno renginius. Lietuvos dizaino ir architektūros kontekste V.Ozarinskas užima unikalią poziciją kaip kūrėjas, turintis ryškią ideologinę-estetinę viziją, kurią įprasta apibūdinti kaip brutalų utilitarizmą. Ši vizija įkūnijo nuo 9-ojo deš. į šias sritis palengva besiskverbiančias tarpdiscipliniškumo ir konceptualumo tendencijas; kita vertus, ji trynė perskyras ir tarp skirtingo „mastelio“ dizaino sferų, tokių kaip buities dekoras ir karo pramonė. Žinomiausi architektūriniai jo kūriniai – ikoniškas Lietuvos paviljonas EXPO 2000 parodai Hanoveryje (kurtas su grupe „Privati ideologija“) bei stilizuoti, grubūs „militaristiniai“ interjerai barams „NATOs“ ir „Neperšaunama liemenė“.
PRISIDĖJO PRIE PERFORMANSO MENO IŠKILIMO
Vizualaus meno lauke jo kūrybos pradžia sutapo su parodos-kaip-proceso bei videoperformanso iškilimu (kurie sekė pirmuosius performanso meno reiškinius) ir ilgainiui įsiliejo į pirmąsias kuruotas grupines parodas, kuriose jis dalyvavo kaip menininkas ir ekspozicijų architektas. Paskutiniai plačiai pristatyti jo meno projektai – „Romas Ubartas“ ir „Juoda pagalvė“ – taip pat išryškina performatyviuosius jo kūrybos aspektus ir padeda įtvirtinti unikalią jos vietą Lietuvos konceptualaus meno ir performanso istorijoje. V.Ozarinskas surengė apie dešimt personalinių ir dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų, 2007 m. buvo įvertintas „Hansabank“ meno premija. Parodos organizatorius: Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius. Parodos kuratorė: Virginija Januškevičiūtė. Ketvirtoji parodos dalis kuruojama drauge su Jurga Daubaraite ir Jonu Žukausku. Parodos architektas: Audrius Bučas. Grafinis dizainas: Aida Čeponytė, Vytautas Volbekas. Konsultantė kuratoriniais klausimais: Anna Kats. Asistentai tyrimui: Justina Doš, Julija Fomina, Audrius Pocius, Asta Vaičiulytė.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki sausio 13 dienos.
Parengta pagal ŠMC informaciją.
Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „Expo 2000“ (arch. G.Kuginys, M.Bučienė, V.Ozarinskas, A.Čeponytė). Foto: Sascha F. A. Hendel
Paskutinė V.Ozarinsko paroda „Filtrai“ A.Mončio namuose Palangoje. Foto: PILOTAS.LT archyvas
nieko tokio
( 2018-11-20 )
nukrito ? nuo ARCHITEKTAS BE ARCHITEKTŪROS?