Lapkričio-gruodžio mėnesiais planuojama patvirtinti galutinę, detalią Lietuvos oro uostų infrastruktūros plėtros koncepciją. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Strateginių projektų portfelio komisijoje ką tik pristatė Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gaires, kurios numato išlaikyti 3 tarptautinių oro uostų tinklą – Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Sudaryta preliminari investicinė programa iki 2028 metų.
Prognozuojama, kad į investicinę programą iki 2028 metų įtrauktų darbų suma sieks apie 700 mln. eurų. Planuojama, kad Vilniaus oro uoste bus baigta keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, o iki 2028 metų – ir atvykimo terminalo rekonstrukcija. Kaune ketinama pastatyti naują keleivių terminalą, kuris bus integruotas su „Rail Baltica“ geležinkelio linija, bus įrengta požeminė traukinio stotis. Iki šiol oro uostai bei „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo bendrų projektų. Kauno oro uoste taip pat numatyta plėtoti lėktuvų remonto ir techninės priežiūros veiklas, kurios užtikrins aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų darbo vietų sukūrimą. Kaune bus vystoma ir krovininio oro transporto (cargo) veikla. O štai, Palangoje žadama išlaikyti ir atnaujinti esamą infrastruktūrą, rekonstruoti lėktuvų kilimo ir tūpimo taką.
„Infrastruktūra privalo užtikrinti šalies spartų ekonominį progresą. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms. Kartu su Susisiekimo ministerijai pavaldžiomis VĮ „Oro navigacija“ ir Civilinės aviacijos administracija bus ieškoma tokių skrydžio valdymo sprendinių, kurie keltų kuo mažesnį triukšmą aplinkiniams gyventojams“, – teigia susisiekimo ministras R.Masiulis.
Dėl konkrečių finansavimo šaltinių, svarstant ir galimą koncesijos sutartį, bus apsispręsta lapkričio – gruodžio mėnesiais, kai bus žinomas tikslus investicijų poreikis.
Šiuo metu Lietuvos oro uostai aptarnauja gerokai didesnius keleivių srautus nei buvo numatyta. Infrastruktūros trūkumas labiausiai jaučiamas Vilniuje – dabartinis keleivių terminalas projektuotas aptarnauti 3,5 mln. keleivių, o šiemet planuojama jų priimti 4,8 mln. Palanga gali priimti 300.000 keleivių – šiemet maždaug tiek ir aptarnaus, Kauno oro uoste numatyta aptarnauti 800.000 keleivių, šiemet jų turėtų būti apie 960.000.
Parengta pagal susisiekimo ministerijos informaciją.
Foto: ©PILOTAS.LT
