(NE)MATOMAS VILNIUS: Daugiau nei 100 tarpukario dailės ir architektūros eksponatų

Vilniaus dailė ir architektūra, pasiekusios mus iš 1919–1939 metų, neretai lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, todėl yra tarsi nematomos, nepažinios. Vilniaus tarpukario dailininkų, architektų, dailės ir architektūros restauratorių bei konservatorių sukurti darbai – tai miesto ir miestiečių gyvenimo kultūrines, politines realijas liudijantys artefaktai ir kartu iškalbingi vizualiniai dokumentai, kurie aktualūs ir šiandien, nes formuoja sąmoningą ir atsakingą visuomenės požiūrį į netolimą, bet prieštaringai vertinamą praeitį.

Liepos 12 dieną (ketvirtadienį), 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A.Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“. Parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 eksponatų iš įvairių Vilniaus muziejų, bibliotekų, archyvų rinkinių.
Parodos organizatorius – Vilniaus dailės akademija. Parodos partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas, Vilniaus arkivyskupija. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos mokslo taryba.
Parodos atidaryme dalyvaus parodos kuratorės: dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Butvilaitė (VDA Dailėtyros institutas), Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.
Kūrėjų (visų pirma – architektų, restauratorių) veiklos rezultatai iki šiol yra aktyvūs Vilniaus kultūrinio peizažo dėmenys – jie dalyvauja formuojant urbanistinį kraštovaizdį, neretai tampa atspirties tašku rengiant nekilnojamųjų kultūros vertybių (pvz., Aukštutinės pilies) tvarkybos projektus. To meto dailininkų (J.Hoppeno, W.Romanowicziaus, K.Kwiatkowskio, L.Sleńdzinskio, B.Jamontto, M.Roubos ir kt.) tapybos ir grafikos darbai atskleidžia unikalias miesto suvokimo ir jo interpretacijos galimybes, kurių egzistavimas neretai yra neįsisąmonintas, tačiau akivaizdus šiandieninėje kultūroje.
Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės atskleidimas – universalios temos, aktualios tiek tarpukariu dirbusiems kūrėjams, tiek mūsų laiko žiūrovui. Parodą sudaro trys šias temas interpretuojančios dalys: „Spiritus loci“, „Žvilgsnis į ateitį“, „Kasdienybės refleksijos“. Šalia gerai pažįstamų autorių rodomi mažai žinomi ir visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai.
Paroda veiks iki rugsėjo 16 dienos.
Parengta pagal VDA informaciją.
Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska (1891–1966). Moteris su verbomis. Pav.: Lietuvos dailės muziejus