Analogų Lietuvoje neturinčio menų centro – skirto tarptautinio masto mūsų menininkui – architektūrinis konkursas Panevėžyje skelbia nugalėtojus! Palikę už nugaros 18 konkursinių projektų, Stasio Eidrigevičiaus Menų centro konkursą laimėjo jaunų architektų komanda iš Vilniaus: Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius (projektas 200300).
Laureatams bus įteikta piniginė premija (Redakcijos pastaba: kuri dalis 15.000 eurų premijinio fondo, konkurso organizatoriai nepraneša) ir sudaryta Menų centro Panevėžyje projektavimo ir vykdymo priežiūros sutartis. Tai didžiausias jauno kolektyvo, dirbančio po „Implmnt Architects“ vėliava, laimėjimas.
Su tarptautine inžineringo kompanija SWECO, ketinantys dirbti architektai, I-ojo etapo techninį projektą turės parengti per 6 mėnesiusi, o II-ojo etapo techninį projektą – per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Bendra techninių projektų parengimo ir statinių projektų vykdymo priežiūros kaina tilps 360.000 – 405.000 eurų ribose.
KONKURSAS SURENGTAS PO ILGO PASIRENGIMO
Stasio Eidrigevičiaus Menų centro architektūrinį konkursą Panevėžio savivaldybė surengė po ilgo ir kruopštaus pasirengimo. Vyko ne tik nuolatinis bendradarbiavimas su Stasiu Eidrigevičiumi, bet ir architektūrinės kūrybinės dirbtuvės, kuriose praeitą pavasarį keturios architektų grupės nuodugniai išnagrinėjo visas įmanomas Stasio Menų centro alternatyvas.
Iš Panevėžio krašto kilusio pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras ketina tapti stipriausiu kultūros mazgu Šiaurės Lietuvoje. Objektas sieks ne tik išvystyti aktyvų kultūrinį judesį regione, bet ir įtakoti Panevėžio kultūros kokybinį augimą.
Anot Panevėžio miesto vyr. architektės Daivos Gasiūnienės, kuruojančios Menų centro projektą, – „SEMC nebus vien tik ekspozicijų erdvės. Centro tikslas tapti kultūriniu tašku traukiančiu tiek vietos bendruomenę, tiek Stasio kūrybos gerbėjus iš visos Lietuvos ir pasaulio. Esu tikra, kad Menų centras taps svarbia ir šiuolaikiška miesto kultūrinės edukacijos patirčių vieta.“
STASYS EIDRIGEVIČIUS: VISKĄ ĮSIVAIZDAVAU KITAIP
Stasys Eidrigevičius, sutaręs su Panevėžio savivaldybe, jog padovanos reikšmingą savo kolekcijos dalį gimtąjam miestui, nuo pat S.E. Menų centro sumanymo pradžios aktyviai dalyvavo projekte. S.Eidrigevičius sakė, jog savo abstrahuotose svajonėse Menų centrą įsivaizdavo visai kitokį, tačiau konkretūs architektų projektai ir idėjų įvairovė jį nudžiugino.
Tarptautinio kalibro menininkas buvo bene aktyviausias konkursinių projektų vertinimo komisijos narys. Be jo komisijoje triūsė: Rimantas Pauža (architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius), Daiva Gasiūnienė (Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė), Audrius Ambrasas (architektas, Ambraso architektų biuras), Lukas Rekevičius (architektas, AKETURI ARCHITEKTAI), Stanislaw Denko (architektas, studija WIZJA, Lenkija), Johan de Wachter (architektas, „Johan De Wachter Architects“, Olandija).
Konkursinius projektus recenzavo Audrys Karalius (architektas, portalo PILOTAS.LT vyr. redaktorius) ir Lolita Jablonskienė (dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė).
Kaip žinia, Menų centro (3.500 – 4.500 m2) projekto įgyvendinimas planuojamas dviem etapais, skiriant po 5 mln. eurų kiekvienam iš etapų. Teritorijos plotas – 86,3 arai.
Konkursui buvo pateikta devyniolika projektų. Jie vertinti pagal kokybinius kriterijus: urbanistika; architektūra ir dizainas; sprendinių daugiafunkciškumas ir racionalumas; tvarumas ir efektyvumas bei „Stasiškumas“.
Konkursą laimėjusi „Implmnt architects“ komanda pasiūlė egocentrišką, drąsų, stilingai minimalistinį ir vientisą projektą. Ekspertinė komisija teigiamai vertino pasiūlymo urbanistinį integralumą ir kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę pietinėje sklypo dalyje. Architektūros ir detalių lakoniškumas padėjo suvaldyti chaotišką teritorijos charakterį.
Nors projektas yra sausas ir aplinkai ne itin dreugiškas, tačiau jo puristinis sąžiningumas pripažintas tinkamu vaistu margoje ir niūrokoje urbanistinėje aplinkoje.
Autoriai iš esmės griauna esamą kinoteatrą ir atriša sau rankas kurti naują, švarų, svetimos architektūros neįtakotą kodą.
„Implmnt architects“ – jauna, prieš porą metų Vilniuje įsikūrusi architektų studija, kurianti Lietuvoje ir užsienyje. Architektų darbus buvo galima pamatyti 2017 m. Leipcigo knygų mugėje, kur suprojektuotas Lietuvos nacionalinis paviljonas, šiais metais pelnęs „Lietuvos dizaino forumo“ ir „Gero dizaino“ prizą.
Techninio projekto inžinerinę dalį projektuos tarptautinė projektavimo įmonė SWECO.
Antroji vieta skirta darbui „Tinklas“, kurio autoriai – „Klasikinio portiko“ architektų komanda (organizatorių neskelbiama). Ekspertinė komisija įvertino pasiūlymo išmintingumą ir inovatyvų miestovaizdžio suvokimą. Pastebėta, kad realizavus tik pirmąjį etapą situacija iš esmės daug nepasikeičia, tačiau įgyvendinus antrąjį etapą viešosios erdvės beveik nebelieka. Architektūriškai darbas yra konceptualus ir drąsus, tačiau abejojama, ar architektūrinio nebaigtumo įvaizdis yra tinkamas tokio tipo statiniui. Tikėtina, kad statinį realizavus, statybinių pastolių naudoti nepavyks, kas iš esmės keis detales, todėl keisis ir bendras pastato vaizdinys. Sprendinių daugiafunkciškumo požiūriu pastato erdvės yra lanksčios ir lengvai transformuojamos bei prisitaikančios.
Trečioji vieta skirta darbui (šifras: 200430), autorių pavadintam „Asambliažu“. Projekto autoriai – Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius ir įmonė „Siena“.
Ekspertinei komisijai šis pasiūlymas pasirodė urbanistiškai įdomus. Kompleksas neatrodo kaip vienas pastatas ir Panevėžiui gali pasiūlyti tai, ko miestas dar neturi. Siūloma smulkiagrūdė nevienalytė urbanistinė struktūra iš esmės yra galimas sprendimas. Pasiūlymas yra architektūriškai įdomus ir labai kontrastingas. Pastato planas, kuris siūlo „labirinto“ tipo praėjimą yra didžiulis privalumas. Siūlomas naratyvas yra įdomus ir nevienalytis. Erdvę formuojantis žiedas nors ir įdomi detalė, bet gana sudėtingai realizuojama. Abejojama, ar toks kontrastingas darbas sugebės suvaldyti esamą chaotišką urbanistinį audinį. Komisija pastebėjo, kad darbe įdomiai ir netikėtai artikuliuojamas „stasiškumo“ aspektas, kai dalis pastato išsiveržia į viešąją erdvę.
Be to, ekspertinė komisija tris projektus pažymėjo specialiomis nominacijomis (nepriklausomai nuo vertinimo rezultatų):
Darbas šifru: 500002, (autoriai: įmonė „AEXN“)
Ekspertinė komisija išskyrė darbą už literatūrišką projekto koncepciją, pastangas atrasti „stasiškumo“ identitetą. Pasiūlyme siekta subtiliai užkoduoti Panevėžio „pamatą“. Pasiūlymas išskirtinis, netikėtas ir įtraukiantis.
Darbas šifru 770000 (autoriai: įmonė „Klaipėdos komprojektas“)
Ekspertinė komisija išskyrė darbą už drąsą, netikėtumą ir poetiškumą sprendiniuose.
Darbas šifru 111111 (autoriai: įmonė „TAEM architektai“ ir „Architektūros linija“)
Ekspertinė komisija norėtų pažymėti šį pasiūlymą už patrauklius viešosios erdvės sprendinius. Darbe siūloma viešoji erdvė kuria du patirties sluoksnius. Neliko nepastebėtas ir bandymas pakilti virš miesto.
Kitas SEMC etapas – pirmojo etapo techninio projekto rengimas ir investicinio projekto paruošimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Panevėžio miesto savivaldybė teigia, jog dės visas pastangas, jog šis projektas, kaip ir kiti Panevėžio mieste įvykę konkursai miesto atnaujinimui, būtų kokybiškai įgyvendintas ir taptų Panevėžio miesto ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo akcentu.
Anonimas
( 2018-06-25 )
Labai labai vidutiniškas, be lašo kūrybiškumo. Nepastebimai įsilies į aplinkos nuobodybę. Bet ne kompromituojantis.
Kitas panevežietis
( 2018-06-24 )
STR 1.01.08:2002 „STATINIO STATYBOS RŪŠYS“ NAUJO STATINIO STATYBA
8.5. atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).
to Panevezietis
( 2018-06-23 )
Taip, gyvename laisvoje šalyje,kur kiekvienas gali pareikšti laisvaisavo nuomonę,kad ir kaip ta nuomonė kai kam nepatiktų..Matyt, tamsta Panevezietis nesusipažinęs su konkurso sąlygomis?
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=386937
TARPTAUTINIO VIEŠOJO PIRKIMO „PROJEKTO „STASIO EIDRIGEVIČIAUS MENŲ CENTRAS. KINO TEATRO PASTATO (RESPUBLIKOS G. 40, PANEVĖŽYJE) REKONSTRAVIMAS“ TECHNINIO PROJEKTO PARENGIMO IR PROJEKTO VYKDYMO PRIEŽIŪROS PASLAUGOS“ VYKDOMO ATVIRO KONKURSO BŪDU
SĄLYGOS
„2 lentelė
Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams
Kvalifikacijos reikalavimai
Teikėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga Pirkimo sutarčiai įvykdyti.
Bent 1 kvalifikuotą ypatingo statinio projekto vadovą (statinių grupė –negyvenamieji pastatai), kurio darbo patirtis statinio projekto vadovo srityje ne mažesnė kaip 3 metais.
Bent 1 kvalifikuotą ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą (statinių grupė – negyvenamieji pastatai).
Bent 1 kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą (veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas);
Bent po 1 kvalifikuotą ypatingo statinio projekto dalies vadovą šioms projekto dalims:
Architektūros;
Sklypo sutvarkymo (sklypo plano);
Konstrukcijų;
Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo;
Vandentiekio ir nuotekų šalinimo;
Elektrotechnikos;
Elektroninių ryšių;
Apsauginės signalizacijos;
Gaisrinės signalizacijos;
Gaisrinės saugos;
Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo;
Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo.
XI. PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR PALYGINIMAS
11.1. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais.
11.2. Pirkimo sutartis bus sudaroma su dalyviu, pateikusiu Perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus.
……..
5.3. Kainos pasiūlyme (2-ame voke) tiekėjas turi pateikti užpildytą B dalies pasiūlymo formą (pirkimo sąlygų 2 priedas). Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo dokumentų reikalavimus. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos. Visuose atliekamuose skaičiavimuose bei apvalinimuose turi būti laikomasi bendrų skaičių apvalinimo taisyklių ir kainos pasiūlyme turi būti nurodomos paliekant du skaitmenis po kablelio.
Vertinimo kriterijai Lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime
………..
1. Pasiūlymo kaina (paslaugų kaina, nurodyta konkurso sąlygų 2 priedo B formos (Finansinis pasiūlymas) 1 punkte) (C) X= 30“
Panevezietis
( 2018-06-23 )
Siulyciau net ir viska sau leidziantiems komentatoriams buti saziningiems. Tai vienas is nedaugelio geriaisiai parengtu ir suorganizuotu konkursu tikslu pasiekti pati geriausia architekturini sprendima. Sveikinu
Kitas panevežietis
( 2018-06-24 )
Geras darbas, neginčiju, bet su urbanistiniu masteliu prašovė… O vertinimo kriterijus „stašiškumas“ kam? Kas gali pakomentuoti?
Ar tokią statybą galima vadinti statinio rekonstravimu? Nieks tokio objekto nefinansuos, o savivladybė tam pinigų neturi.
vladekas
( 2018-06-23 )
Tau kur nugalėtų projekte yra ženkliškumas? Dvi dėžutės? O ar lankytojams patogu keliauti aukštyn žemyn po ekspozicijų sales?
dalivis
( 2018-06-22 )
Architektūrinis konkursas? Tai kodėl sąlygose iš teikėjų reikalauta elektrikų,sąmatininkų ir kitų inžinerinių atestatų,vienas vertinimo kriterijų-projektavimo kaina? „…Tarptautinis viešasis pirkimas „Projekto “Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kino teatro pastato (Respublikos g. 40, Panevėžyje) rekonstravimas“ techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslauga“ vykdoma atviro konkurso būdu…“ Tad kam tai vadinti architektūriniu konkursu? Gal Panevėžiui reiktų imti pavyzdį iš Klaipėdos,kur,mano nuomone,vyksta tikri architektūriniai konkursai?
Veliuona
( 2018-06-22 )
Ekrano gamyklos cechas perlaužė Panevėžį