Jau ne vienerius metus netyla diskusijos, kur galėjo tiksliai stovėti pirmasis Nidos švyturys, Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 metais. Praėjusių metų pabaigoje Neringos savivaldybės iniciatyva atlikti Nidos senojo švyturio pamatinės dalies archeologiniai žvalgymai pateikė intriguojančių rezultatų.
Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų pirmasis Nidos švyturys buvo 23 metrų aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 rudenį–1945 metų sausį, besitraukiantys vokiečių kariai susprogdino Nidos švyturį, o jo skeveldros pasklido Urbo kalno aikštelėje, šlaituose ir papėdėje. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 metais, po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29,34 m aukščio (79,16 m virš jūros lygio) Nidos švyturys.
Manoma, kad iki šių dienų galėjo išlikti į 10 metrų gylį įmūryti senojo švyturio pamatai. Planuojant Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymo koncepciją pradėta svarstyti, kad išlikę pamatai galėtų būti eksponuojami visuomenei. Siekdama išsiaiškinti tikslią senojo švyturio vietą, Neringos savivaldybė ėmėsi iniciatyvos atlikti archeologinius žvalgymus.
Tyrimus georodaru atliko Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ – 1.200 m² plote atliktus darbus vainikavo įdomūs rezultatai. Tyrimo išvadoje pažymima, kad vienintelė taisyklingos stačiakampio formos anomalija (apie 10 m x 11 m dydžio ) buvo pastebėta rytinėje ploto dalyje, tai yra visai greta esamo švyturio. Siekiant nustatyti stebimos stačiakampio formos anomalijos prigimtį, gauti duomenys buvo perdengti su istoriniais 1910 m. ir 1946 m. žemėlapiais. Paaiškėjo, jog abiem atvejais aptikta anomalija atitinka žemėlapyje vaizduojamą buvusio švyturio vietą, tačiau tą patvirtinti galima būtų tik ateityje atlikus minėto objekto archeologinius tyrimus.
Parengta pagal Neringos savivaldybės informaciją.
Nuotrauka: PILOTAS.LT archyvas.
