Olandijoje neseniai baigėsi 30-asis Amsterdamo tarptautinis dokumentinių filmų festivalis (IDFA). Lietuvai jame atstovavusį režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinį filmą „Sengirė“ didžiausio pasaulyje dokumentinio festivalio žiūrovai sutiko ovacijomis.
ATRINKO IŠ 800 FILMŲ
Filmo „Sengirė“ (angl. „The Ancient Woods“) peržiūros metu Amsterdame iš žiūrovų eilių aidėjo juokas, išgąsčio šūksniai ir susižavėjimo atodūsiai. Po filmo kūrybinės grupės nariai sulaukė daugybės klausimų apie Lietuvos miškus, jų būklę. Taip pat visiems rūpėjo sužinoti apie filmavimo, montažo užkulisius, garso takelio kūrimo subtilybes. Pats paskutinis komentaras, užbaigęs klausimų ir atsakymų programą, skambėjo taip: „Aš norėjau pasakyti, kad tai buvo viena nuostabiausių ir jaudinančių kinematografijos patirčių, kurias turėjau. Ir aš nebesitikiu artimiausioje ateityje pamatyti ką nors panašaus. Labai ačiū, buvo be galo įdomu“, – kalbėjo viena festivalio žiūrovių.
Festivalio „Pirmasis pasirodymas“ (angl. First Appearance) konkursinės programos sudarytojas Raulas Niño Zabrano teigia, kad šiai programai kasmet pateikiama apie 800 filmų. Iš jų šiais metais buvo atrinkta tik 15 labiausiai išsiskiriančių ir didžiausią įspūdį paliekančių filmų. Vienas iš jų – M.Survilos „Sengirė“. Dar prieš prasidedant IDFA festivaliui, beveik visi bilietai į 5 filmo seansus buvo išpirkti. Tai kūrėjus ne tik džiugino, bet ir kėlė nerimą. Juk IDFA yra didžiausias ir vienas prestižiškiausių dokumentinių filmų festivalių pasaulyje, kurio žiūrovai yra gerokai išlepinti gerų ir kokybiškų filmų. Kūrybinei grupei buvo neramu, ar filmas nenuvils didelių žiūrovų lūkesčių, kaip jie reaguos į šį, netipinį, dokumentinį kiną?
„Pirmiausia leiskite man pasakyti, kad filmas yra labai įspūdingas ir, mano nuomone, autoriai atliko nuostabų darbą. Tai kinematografiškas ir įtraukiantis pasakojimas, kuris, išvengdamas tipinių gamtinio kino klišių, tapo unikalia kūrybiška dokumentika“, – pristatydamas juostą kalbėjo IDFA programos sudarytojas R.N.Zambrano.
FILMAVO VIENAME SENIAUSIŲ MIŠKO PLOTELIŲ
„Sengirė“ filmuota vienuose iš paskutinių likusių seniausių Lietuvos miškų plotelių. Filmas iš lėto ir švelniai trina ribą tarp žmogiškojo ir gamtos pasaulių ir „suaudžia“ juos į vientisą poetišką istoriją. Poetinis ir netipinis filmas žiūrovus veda į nesibaigiančią kelionę – nuo miško tankmių iki vilkų urvų, kyla aukštyn juodojo gandro lizdo link ir leidžiasi giliai po vandeniu į nuskendusius miškus, galiausiai grįždamas prie žmogaus, gyvenančio miško paribyje. Filme nėra komentarų, tik turtingi, beveik apčiuopiami gamtos garsai ir kameros užfiksuotos magiškos miško ir jo gyventojų situacijos. Filmas Lietuvos ekranus žada pasiekti ateinantį pavasarį.
Įdėjome daug jėgų, kol filmą sukūrėme. Bet čia tik pusė nueito kelio. Dabar reikia antra tiek, kad filmas pasiektų žiūrovus. IDFA festivalis yra tinkamiausia tam vieta: čia iš įvairių pasaulio šalių susirenka per 3.000 kino profesionalų. Tad džiaugtis puikiu filmo startu nebuvo kada. Vyko labai daug susitikimų, pokalbių dėl „Sengirės“ rodymo galimybių įvairiose pasaulio šalyse“, – sako filmo „Sengirė“ režisierius M.Survila.
Parengta pagal olandijoslietuviai.lt ir „Sengirė“ informaciją.
Nuotraukos: „Sengirė“, M.Survila.
mnmn
( 2017-11-30 )
didziausia pagarba filmo autoriams