Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę konferenciją „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“. Renginys siekia įvertinti iki šiol neišvengiamų laivų avarijų įtaką Baltijos jūros laivininkystės ir uostų istorinei raidai.
PRATĘSIA MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS TEMĄ
Šiandien, lapkričio 9 dieną rengiama Lietuvos jūrų muziejaus konferencija „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“ pratęsia ir apmąsto temą, kuriai skirta naujausia Lietuvos jūrų muziejaus nuolatinė ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Joje eksponuojamas ne tik šimtametis arklių pajūrio smėliu trauktas gelbėjimo vežimas iš Melnragės gelbėjimo stoties, tačiau ir interaktyviomis priemonėmis pristatomas pasakojimas apie jūroje tykojusius pavojus, mitus apie audras ir istorinę tikrovę, priemones išgyventi jūroje audrą ir didžiausias jūrų nelaimes, siejamas su Klaipėdos ir Lietuvos vardu. Beje, gelbėjimo valties vežimas į Lietuvos jūrų muziejaus rinkinius pateko prieš kelis dešimtmečius.
GELBĖJIMO STOČIŲ ISTORIJA
Laivų gelbėjimo stotys Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje veikė nuo XIX amžiaus. Jos liudijo apie audringus Baltijos vandenis ir sudėtingas laivų įplaukimo į Klaipėdos ir kitus uostus sąlygas. Konferencija didelį dėmesį skiria šių gelbėjimo stočių tinklo formavimuisi istorinėse Suomijos kunigaikštystės, Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės pakrantėse. Šią temą nagrinėjantys pranešėjai R.Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėda), prof. A.Komorowski (Lenkijos karo laivyno akademija, Gdynia), A.Oll (Estijos jūrų muziejus, Talinas) ir J.Saarinen (Forum Marinum jūreivystės centras, Turku) atskleis skirtingus istorinius kontekstus. Lenkijos Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske direktorius dr. J.Litwin pristatys pranešimą apie laivybos saugumą ir gelbėjimo darbus Gdansko uosto prieigose.
NAUJAUSI TYRIMAI IR PAVYZDŽIAI
Kita dalis konferencijos pranešimų pasakos apie laivų katastrofas Baltijos jūroje. Dr. T.Neubauer iš Lenkijos karo laivyno akademijos Gdynėje apžvelgs karinių laivų incidentų pietryčių Baltijoje priežastis ir pasekmes. Nepriklausoma tyrėja iš Vokietijos S.Kerkau leisis į jūros dugną ir pasidalins naujausiais laivų, nugrimzdusių po vandeniu šalia Klaipėdos uosto, tyrimais. Pranešėja iš Švedijos M.Bengtsson (dizaino studija „Expology“) pristatys povandeninio Baltijos jūros paveldo įmuziejinimo pavyzdį – naujai kuriamą jūrų archeologijos muziejų Stokholme.
Po pranešimų konferencijos dalyvių ir svečių lauks ekskursija po naująją Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją.
Nuotrauka: Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.