Tarptautinės architektų sąjungos pasauliniame kongrese Seule (Pietų Korėja) atidarytas Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) paviljonas. Pagal jaunų Lietuvos architektų Jono Lideikio ir Tomo Skripkiūno sukurtą projektą įgyvendintas paviljonas jau tapo vienu lankomiausių visoje ekspozicijoje.
EKSPONUOJAMA 10 LIETUVIŠKŲ ARCHITEKTŪROS OBJEKTŲ
Latvijos ir Estijos architektų sąjungų paviljonas duoda peno ne tik lankytojų akims, bet ir ausims. „Miestą reprezentuoja jame bendraujantys žmonės, jų kalba“, – teigia autoriai. Paviljono lubose įmontuota garso įrangą, kuri, lankytojui įėjus, transliuoja lietuviškų, latviškų, estiškų kasdienių pokalbių frazes. Sensoriams aptikus kiekvieną naują lankytoją, paleidžiamas papildomas garso takelis. Taigi, kuo daugiau žmonių įeina į paviljoną – tuo triukšmingesnė, garsiau baltiškomis kalbomis skambanti tampa aplinka, primenanti gyvą miestą.
Kaip atsvara daugiakalbiui garsiniam fonui, paviljono estetinė koncepcija itin lakoniška. Ant medinių sienų kabo suvenyrai – muzikiniai atvirukai su trisdešimčia per paskutinius 2-3 metus Baltijos šalyse sukurtų pastatų, viešųjų erdvių, instaliacijų nuotraukomis, brėžiniais ir informacija. Kiekviena Baltijos šalis pristatė po 10 apdovanotų ar kitaip pripažintų objektų. Lietuva rodo architektūros apžvalginės parodos „Žvilgsnis į save 2015-2016” laureatus ir finalistus: gyvenamąjį kvartalą „Rasų namai“ Vilniuje („Paleko ARCH studija“ ir „Plazma“), Latvijos nacionalinį meno muziejų („Processoffice“), kūrybinį ofisą „InTegra“ (L.Petrikėnės grupė, „VAS“), vilą slėnyje, Vilniuje („Arches“), biurų pastatą Vilniuje „K29“ („Archinova“, „PLH Arkitekter“), daugiabučių kvartalą Vilniuje, J.Basanavičiaus g. („Paleko ARCH studija“), vilą Palangoje („G. Natkevičius ir partneriai“), Dineikos sveikatingumo parką Druskininkuose (K.Pempės grupė, „VAS“), vilą kopose („Archispektras“), LSMU viešosios sveikatos fakultetą („G. Natkevičius ir partneriai“).
KARTU PRISISTATO JAU 4 KARTĄ
Kiekviename atviruke galima rasti ir su pristatomu pastatu susijusią frazę lietuvių, estų ar latvių kalbomis bei vertimą į korėjiečių bei anglų kalbas. Paspaudus atviruke paslėptą mygtuką, galima išgirsti frazės baltiška kalba įrašą; stropiausieji galės frazes ir išmokti.
„BAUA paviljonas neabejotinai išsiskiria kitų šalių ir organizacijų paviljonų, kuriuose sukabinti plakatai su daug nuotraukų ir teksto, kontekste“, – sako Lietuvos architektų sąjungos ir BAUA pirmininkė Rūta Leitanaitė.
„Tai jau ketvirtas BAUA paviljonas, kartu kuriamas Lietuvos, Estijos ir Latvijos architektų sąjungų UIA kongresuose. Ankstesniuose kongresuose, vykusiose Tokijuje (2011) ir Durbane (2014), BAUA paviljonas buvo įrengtas pagal estiškus projektus. Šįkart jo autoriai – lietuviai, bet paviljonas nuosekliai atitinka tas pačias vertybes ir kokybę. Gera matyti, kad Baltijos šalių architektai dalinasi tuo pačiu mentalitetu“, – sakė Estijos architektų sąjungos pirmininkė Katrin Koov.
„O man džiaugsmą kelia ir faktas, kad Baltijos šalių menininkai kartu įgyvendina tarptautinius projektus“, – pridėjo Latvijos ambasadorius Pietų Korėjoje Peteris Vaivaras.
KONGRESAS DEDIKUOTAS MIESTO SIELAI
Rugsėjo 2-11 dienomis vykstantis XXVI UIA kongresas, dedikuotas temai „Miesto siela“ („Soul of a city“) diskutuoja, kas formuoja miesto savitumą, patrauklumą, gyvybingumą, gyventojų meilę savo miestui ir kaip prie to prisideda architektūra. Savaitės renginių sąraše – paskaitos, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, idėjų konkursas studentams, apdovanojimai ir pasaulio architektūros paroda. Bendroje parodoje kiekviena šalis – UIA narė galėjo įsirengti po savo architektūrinę ekspoziciją.
BAUA paviljono idėja buvo išrinkta architektūrinės idėjos konkurso metu. Konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti ekspozicijos koncepciją (instaliaciją ir turinį), o taip pat ir suvenyrą, įteikiamą kiekvienam lankytojui. 16 konkursui pateiktų projektų vertino tarptautinė žiuri.
Lietuvos architektų sąjungos vykdomą projektą „Lietuvos, Latvijos Ir Estijos architektūros paviljono pristatymas Tarptautinės architektų sąjungos pasaulio kongrese Seule“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos informaciją.
Foto: KM.
