“Konceptualizuojame erdvę įvairiais būdais. Stengiamės užfiksuoti, vizualizuoti ir įveikti ją. Formuoti ir pasisavinti ją, sukurdami savo vietą joje,”- sako Indrė Umbrasaitė, Vienos IoA dėstytoja.
Rugsėjo 10-18 dienomis, Nidoje, Vienos Taikomojo Meno Universiteto Architektūros Instituto IoA dėstytojai Indrė Umbrasaitė, Josip Bajcer, Anna Gulinska ir Vilniaus Dailės Akademijos (VDA) dėstytojas Alvydas Šeibokas ves architektūrines kūrybines dirbtuves „Įkūnytas bendrumas“.
Tokie “Keliaujantys seminarai”, remiantis IoA filosofija ir mokymo strategijomis, yra skirti architektūros, kaip trimatės kultūros, tyrinėjimui, mokant visa apimančio kūrybinio mąstymo strategijų remiantis šiuolaikiniais projektavimo metodais.
Architektūrinės dirbtuvės „Įkūnytas bendrumas” nagrinės erdvinio dizaino kaip įkūnijimo veiksmą.
IoA dėstytoja ir asistuojanti profesorė Kazuyo Sejima Studijoje I.Umbrasaitė teigia, jog „mes konceptualizuojame erdvę įvairiais būdais. Stengiamės užfiksuoti, vizualizuoti ir įveikti ją. Stengiamės formuoti ir pasisavinti ją, sukurdami savo vietą joje… Bet iš esmės mes visada susiduriame su begalinės erdvės nesibaigiančiomis galimybėmis ir mūsų fiziško ribotumo priešprieša. Todėl mes nuolat balansuojame tarp “tariamo, galimo, virtualaus” ir “fizinio, kūniško”.
Anot “Įkūnyto bendrumo” iniciatorės, stengdamiesi iššifruoti naujos vietos prasmę mes dažnai žvelgiame į tai, kas supa ją, kas seka prieš ir po jos, kokias fizines – materialiasias bei sociokultūrinias užuominas pasiūlo jos kontekstas ir aplinka. Mes taip pat turime labai asmenišką, individualų vietos pajautimą ir suvokimą, bendravimo būdus su ja ir joje.
Architektūrinės dirbtuvės ”Įkūnytas bendrumas” bus tarsi kūrybiška spekuliacija apie šį procesą, nes įkūnijimo veiksmas yra idėjos materializavimas fizine forma. Būti įkūnytu reiškia turėti išraišką arba apčiuopiamą formą. Tai yra vietos alternatyvių galimybių aktualizavimas.
Anot I.Umbrasaitės, beveik laisva nuo deterministinių funkcinių bei erdvinių schemų Kuršių Nerija tarnauja kaip drobė šių alternatyvių erdvės galimybių tyrinėjimams ir potencialių buuveinių įvaizdinimui. Akivaizdi Kuršių Nerijos ypatybė yra jos unikalus kraštovaizdis, o žvelgiant iš sociokultūrinio taško, – jos retas apgyvendinimas bei negausus urbanizavimas. Todėl dėmesys tarsi savaime krypsta į individą ir jo santykį su gamtine aplinka.
I.Umbrasaitė teigia, kad interpretuojant šį kontekstą bus siekiama ištirti vietovę, atsikratant klišinių sampratų. Žvelgiant į Kuršių Nerijos pusiasalio įvairių vietinių erdvių pobūdį ir struktūrą (pajūrį, kopas, mišką ir t.t.) bus siekiama, atsirenkant pagrindinius sudėtinius komponentus, sukurti naujas tektonines struktūras, kurios įgalintų kitokį, naują ir savitą žmogaus ir aplinkos santykį.
Architektūrinėse dirbtuvėse bus ir skaitmeninių programų, metodų mokymai, taip pat – paskaitos ir bendros diskusijos, skatinančiomis platesnį supratimą apie temą.
Nidos architektūrinės dirbtuvės suskirstytos į keturias dalis: dokumentacija, analizė, abstrakcija ir sintezė. Visos dalys yra glaudžiai susijusios, bet taip pat funkcionuos kaip savarankiškas kūrybinis pratimas, su atitinkamai iš to išplaukiančią vaizdine medžiaga: nuo tiriamųjų fotografijų, analitinių brėžinių ir diagramų iki skaitmeninių simuliacijų, bei trimačių modelių.
PIRMOJI DALIS
Tai studijuojamos teritorijos erdvinių savybių stebėjimas ir dokumentavimas. Pagrindinis šios užduoties tikslas yra konteksto samprata. Naudojant vizualinį katalogą, sudarytą iš studentų padarytų fotografijų, užduotis yra apibūdinti studijuojamos erdvės (pvz. miškas) visumą ir esmę, nenaudojant konvencinio apibendrinimo ar apibrėžimo (t.y. paties bendro miško įvaizdžio), išryškinti jos sudedamąsias dalis.
ANTROJI DALIS
Tai tyrinėjamos teritorijos konteksto analizė. Čia bus apžvelgiamos užfiksuotų erdvės sudedamųjų dalių pagrindinės savybės ir galimas panaudojimas bei įtaka naujos tektoninės struktūros dizainui. Fotografuotų vaizdinių grafinio interpretavimo ir diagramavimo pagalba tikslas yra įgauti gilesnį supratimą apie studijuojamų erdvių apčiuopiamas ir materialias savybes, jų tektoniką bei kaip šios yra susijusios su nematarialiosiomis savybėmis bei aplinkos atmosfera, ilgalaikių ir laikinųjų ypatybių priklausomybes.
TREČIOJI DALIS
Tai abstrakcija. Naudojant skaitmenines projektavimo technologijas atvaizduosime ir modeliuosime nagrinėtus erdvinius santykius, siekiant sukurti naujo dizaino struktūrą. Tikslas yra sukurti dvimačių variacijų seriją, kurios interpretuoja ir atspindi studijuotų komponentų struktūrinius principus.
KETVIRTOJI DALIS
Tai projektinio pasiūlymo kristalizacija. Toliau dirbsime prie tyrinėtų vietovių ir naujos struktūros abipusių santykių. Dėmėsys skiriamas pirminės geometrinės sistemos kūrimui, atsižvelgiant į žmogaus dimensiją, ir kaip jie siejasi tarpusavyje iki šiol analizuotame erdviniame kontekste, ir kaip ši nauja struktūra inicijuoja bei keičia pradžioje studijuotos vietovės įvaizdį.
Architektūrinės dirbtuvės “Įkūnytas bendrumas” vyks Nidos meno kolonijoje. Daugiau žinių mielai suteiks projekto vadovė Indrė Umbrasaitė (indre.umbrasaite@uni-ak.ac.at).
Pav.: „Įkūnytas bendrumas“ organizatorių
