Estija ruošiasi 2018-ųjų Venecijos architektūros bienalei. Ką tik paaiškėjo, jog viename svarbiausių Europos architektūros festivalių mūsų Baltijos kaimynus atstovaus projektas „Silpnas monumentas“, kurio autoriai – užsienyje dirbantys jauni kūrėjai.
PARUOŠĖ TVIRTĄ TEORINĮ PAGRINDĄ
Estijos architektūros centras ką tik pranešė, jog Venecijos architektūros bienalės (La Biennale di Venezia Architecture 2018) Estijos ekspozicijos konkursą laimėjo jauna architektų komanda Laura Linsi, Roland Reemaa ir Tadeáš Říha. Taline, Prahoje ir Delfte studijavę, o dabar Londone ir Delfte praktikuojantys kūrėjai finaliniame tarptautinio ekspozicijos konkurso etape nurungė 4 konkurentus. Išviso čia varžėsi 13 architektūrinių komandų.
Projektas „Silpnas monumentas” – (angl. „Weak Monument) išsiskiria kruopščiai parengtu teoriniu pagrindu. Šio darbo kuratoriai architektūrinę aplinką supranta kaip istoriškai tęstinę sistemą, kurioje būtų akcentuoti projektai nuo dabartinių laikų iki tolimos praeities tiek Estijoje, tiek užsienyje.
INTERPRETUOJA MODERNIZMO PAVELDO REIKŠMĘ
Išplėtoti „Silpno monumento“ idėją autorius inspiravo estų architekto ir teoretiko Leonhardo Lapino (Leonhard Lapin) 8-ojo dešimtmečio „Antitarptautinio paminklo“ koncepcija. Pasak konkurso vertinimo komisijos narės ir Estijos architektūros centro vadovės Triin Ojari, jaunosios architektų kartos kūrėjai savo projekte interpretuoja modernizmo architektūros paveldą ir jo reikšmę šiandienai bei architekto vaidmenį, atskleisdami, jog projektų silpnumas, kūrybinis ambivalentiškumas bei nekompetentingumas projektuose turėtų būti ne kažkas gėdingo, bet greičiau jų stiprybė.
Jaunieji kūrėjai savo projekto išeitiniu darbu pasiėmė T.Říha‘os diplominį darbą. Jie tyrinėjo paminklo vaidmenį istorinėse, šiuolaikinėje ir ateities visuomenėse. Nugalėtojų siūlomo paviljono tikslas – suderinti dvi skirtingas koncepcijas. Mat monumentas suprantamas kaip savotiškas architektūrinis įrenginys, kuris formos pagalba įdarbina atmintį ir siekia sustabdyti laiką. Jo silpnumas čia taip pat reiškia stiprybę keisti ir prisitaikyti. Pasiūlyme siekiama naujų funkcijų ir galimybių architektūros praktikai tarp šių dviejų polių, atspindinčių bendrą Venecijos bienalės temą ir Estijos poziciją jos tarptautiniame diskurse.
ESTAI VENECIJOJE – NUO 2000-ŲJŲ
Estija Venecijos architektūros bienalėje dalyvauja nuo 2000-ųjų. Pernai ji su projektu „Baltijos paviljonas“ bienalėje dalyvavo kartu su Lietuva bei Latvija. Pastarojoje bendroje ekspozicijoje taip pat esminis dėmesys buvo skirtas teoriniam pagrindui. Beje, Lietuva pernai Venecijos architektūros bienalėje sudalyvavo tik 1-ąjį kartą.
Parengta pagal Estijos architektūros centro ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotrauka: Estijos architektūros centras.