Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Vilniuje atidaroma paroda „Vytautas Kasiulis (1918–1995). Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“. Pirmą kartą plačiam žiūrovų ratui pristatomas gausus tapytojo piešinių ir eskizų palikimas iš Paryžiuje gyvenančio dailininko sūnaus Vytauto šeimos bei Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.
RODYTA TIK NEDIDELĖ KŪRINIŲ DALIS
Birželio 15 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A.Goštauto g. 1), įvyks parodos „Vytautas Kasiulis (1918–1995). Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“ atidarymas. Paroda surengta nuolatinės ekspozicijos salėje, kaip vienas pirmųjų renginių, kuriais muziejus minės dailininko gimimo šimtmetį ir vykdys numatytą ekspozicijos atnaujinimą. Paroda veiks iki kitų metų kovo.
Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė, parodos kuratorė Ilona Mažeikienė.
Parodoje pristatomi piešiniai, sukurti per daugiau nei 30 dailininko kūrybinės veiklos metų, jam pasitraukus iš Lietuvos, Austrijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Iki šiol nuolatinėje ekspozicijoje rodyta tik nedidelė šio palikimo dalis liudijo ankstyvąsias menines paieškas, stilistinę manieros kaitą kaip marginali, gretutinė tapytojo individualybės išraiška. Parodoje sujungus dvi kolekcijas, atsivėrė galimybė kalbėti apie kūrėją, originaliai pasireiškusį ir grafikos meno srityje.
Parodoje eksponuojamuose V.Kasiulio piešiniuose fiksuotas pirminis idėjos sumanymas, kilęs menininko galvoje, atspindėta dailininkui rūpima tikrovė. Svarbu, kad ši kūrybos sritis naujomis spalvomis perteikė menininko individualybę, liudijo spontanišką temperamentą, vaizduotės originalumą. Savo piešiniuose dailininkas žiūrovui atskleidė dalį dažnam nematomos kūrybinės virtuvės, išmėgino vieną ar kitą kompoziciją prieš perkeldamas ją ant drobės, popieriaus lakšto ar litografinio akmens. Neretai piešiniuose pagaunamas intuityvus prigimtinis jautrumas ir subtili meninė klausa pranoksta šių savybių stokojančius išbaigtus tapybos kūrinius.
ATSISKLEIDŽIA DAILININKUI RŪPĖJUSIŲ TEMŲ RATAS
Piešiniuose savitai atsiskleidžia dailininkui rūpėjusių temų ratas. 5-ojo – 6-ojo dešimtmečių eskizuose dominuoja artimo, puikiai iki smulkmenų pažįstamo kasdienio dailininko pasaulio vaizdai, padiktuoti savos dirbtuvės aplinkos ir ypatingo figūratyvo pomėgio, kurį kaip meninį iššūkį ir nelengvą užduotį dailininkas išsikelia sau pačiam.
Netikėtu moderniu plastiškumu išsiskyrė penkto dešimtmečio pradžioje V. Kasiulio tušu atlikti piešiniai, skirti latvės poetės Ilonos Leimanes (1905–1989) lyrikos leidiniui Ugunsputns („Ugnies paukštė“) bei Henriko Radausko (1910–1970) poezijos rinktinės Strėlė danguje skyriams.
Vėlesniems V.Kasiulio eskizams būdingas teminis ir stilistinis artumas tapybos problematikai. 6-ajame – 8-ajame dešimtmečiuose greta piešinių ėmė daugėti įvairių rašytinių pastabų apie kūrybos procesą, vertybes, spalvos svarbą. Piešiniuose fiksuoti atskiri personažai, panaši jų stilistika.
V.Kasiulio piešiniai ir eskizai – tik nedidelė bendro grafinio dailininko palikimo dalis. Vėliau jis dažnai rinkosi spalvotos litografijos techniką, specialiai studijavo jos technologiją.
Parodos partneris – Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje, parodos rengimą ir katalogo išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Bikuvos prekyba“.
Pav.: Dailininkas ir mūza, V.Kasiulis. Lietuvos dailės muziejus.
Gulinti moteris, V.Kasiulis, 5-asis dešmt. Lietuvos dailės muziejus.
Pora su gitara, V.Kasiulis, 5-asis dešimt. Lietuvos dailės muziejus.
Dvi moterys (kompozicijos fragmentas), V.Kasiulis, 1948. Lietuvos dailės muziejus.
Sėdinčios moters aktas, V.Kasiulis, 1949. Lietuvos dailės muziejus.
