Lietuvoje vieši vienas labiausiai vertinamų šių dienų kino režisierių Aleksandras Sokurovas. Festivalio „Kino pavasaris“ organizuojamuose seansuose Vilniuje ir Kaune intelektualiojo kino kūrėjas pristatys savo naujausią filmą „Frankofonija“, kuriame vaizduojamas daugialypis Prancūzijos meno ir istorijos sąlytis.
Šiandien, rugpjūčio 16 dieną 18.30 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, o rytoj 18 val. Kaune, kino centre „Romuva“ įvyks filmo „Frankofonija“ (Francofonia, 2015) pristatymas. Dalyvauja kino režisierius A.Sokurovas. Abiejuose miestuose po filmo A.Sokurovą kalbins žurnalistas Karolis Kaupinis. Režisierius atsakys ir į žiūrovų klausimus.
NENUSTOJA EKSPERIMENTUOTI
Vieno labiausių vertinamų šių dienų kino režisieriaus Aleksandro Sokurovo vizitas – ilgai lauktas įvykis. Ypač intelektualų, istorinį, mąstyti verčiantį, žiniomis praturtinantį ir režisūrine meistryste stebinantį kiną mėgstančių žiūrovų.
A.Sokurovas gimė 1951 m. Sibire. Mokėsi istorijos ir tik vėliau kino režisūros. Šie du dalykai, kaip ir dailė, muzika, literatūra, jo filmuose dažnai dengia vienas kitą. Jau savo pirmuosiuose darbuose jis ėmė eksperimentuoti su kino raiškos priemonėmis, ką sėkmingai daro iki šiol. Režisierius pasisako prieš Vladimiro Putino vykdomą politiką gimtojoje šalyje, skiria didelį dėmesys žmogui bei žmonių santykiams. Pastarasis leitmotyvas ryškus jo visoje filmografijoje, kurioje – ir dokumentiniai, ir vaidybiniai filmai.
A.Sokurovo filmų herojai patys įvairiausi – nuo Adolfo Hitlerio („Molochas“, 1999), Andrejaus Tarkovskio („Maskvos elegija“, 1986-1988) iki kolūkietės Marijos („Marija“, 1978-1988).
Vienos žymiausių, daugiausia apdovanojimų pasaulio kino festivaliuose gavusios bei joms nominuotos A. Sokurovo juostos: įspūdinga vieno kadro ekskursija po Ermitažą „Rusų arka“ (2002) ir itin neįprastos kino formos Johanno Wolfgango von Goethe kūrinio ekranizacija „Faustas“ (2011). Pastarasis filmas – Venecijos kino festivalyje buvo įvertintas prestižiniu „Auksiniu liūtu“. Tačiau sekantieji šio režisieriaus kūrybą dažnai prisimena jo pirmuosius filmus, kuriuose ir prasidėjo iki šiol besitęsiančios kino kalbos paieškos.
APIE ŽMOGAUS ATSAKOMYBĘ ISTORIJAI
Filmas „Frankofonija“ pasakoja apie Prancūziją, kuri per amžius puoselėjo menus ir išlaikė meno šlovintojos ir globėjos reputaciją. Įtakingame prancūzų žurnale „Cahiers de Cinéma“ paskutinysis A. Sokurovo kinematografinis hibridas „Frankofonija“ įvertintas maksimaliu penkių žvaigždučių skaičiumi.
„Tai pamąstymas apie žmogaus atsakomybę istorijai, jos vertybių išsaugojimui arba, kaip sako pats režisierius, elegija Europai. „Ribas tarp vaidybinio ir dokumentinio filmo trinanti rusų išminčiaus kino meditacija meno, istorijos ir Vakarų kaltės temomis.
Šiuo itin asmenišku filmu režisierius perteikia savo tarp meilės ir kartėlio besiblaškančius jausmus Prancūzijai“, – taip filmo „Frankofonija“ esmę pristato „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė.
Meistriškai valdydamas formą A.Sokurovas pranoksta ankstesnius bandymus viename kūrinyje pavaizduoti daugialypį Prancūzijos meno ir istorijos sąlytį. Praslinko dar vienas amžius Senajame žemyne. Karių armijos vėl grėsmingai trypia civilizacijos lopšio grindinius, vėl poška patrankos. Skerdynių akivaizdoje visa, kas kadaise buvo didinga ir šventa, sumanymai, kuriuos įgyvendinti kainavo milijonus valandų, akimirksniu dingsta nuo žemės paviršiaus. Luvro vadovas Jacques Jaujard’as ir Reino grafas Franziskus Wolffas Metternichas Antrojo pasaulinio karo metu darė viską, kad apsaugotų Luvro meno lobynus.
Parengta pagal „Kino pavasaris“ informaciją.
