PILOTAS.LT tęsia pažintį su jaunu, tačiau jau spėjusiu pasižymėti dizaineriu Luku Avėnu. Metų pradžioje pristatėme jo motorinį katamaraną „Rei“, o šią vasarą perspektyvusis dizaineris vėl blykstelėjo techniniu kūrybingumu – sukūrė koncepcinį triratį automobilį-motociklą AKO bei su juo „nuskynė“ Jaunojo dizainerio prizą produkto dizaino kategorijoje.
Publikuojame Vilniaus dailės akademijos bakalauro Luko Avėno interviu, kuriame jaunasis dizaineris dalinasi mintimis apie automobilio ir motociklo hibrido idėjos gimimą, šios koncepcijos perspektyvas bei paties kūrėjo pasiekimus produkto dizaino srityje.
Lukai, kaip kilo mintis sukurti transporto priemonę?
Sukurti transporto priemonę man pasiūlė inžinierius Artūras Mikalauskas, pamatęs mano sukurtą katamaraną „Rei“ – jis pateko į garsų dizaino portalą designboom.com bei įvairius lietuviškus portalus (tarp jų ir į PILOTAS.LT – red. past.) ir žurnalus. Artūras su savo kolega Luku Bučiausku kelis metus laisvalaikiu kūrė į vairavimo sistemą integruotą mechaninę kėbulo pavertimo sistemą. Su tokia važiuokle galima pasiekti visas geriausias motociklo valdymo savybes, tuo pačiu metu sėdint lyg automobilyje su naikintuvo elementais. Taigi idėjos autoriai yra būtent šie žmonės, o aš tiesiog turėjau puikią progą prisidėti prie jų komandos su savo dizaino žiniomis ir idėjomis. Tačiau visą laiką glaudžiai bendradarbiavome – kartais aš komentuodavau inžinerinę dalį, o kartais Artūras komentuodavo – dizainą.
Su kokiais iššūkiais susidūrei projektuodamas AKO?
Didžiausias iššūkis buvo tai, kad iki tol aš visiškai nesidomėjau nei automobiliais, nei motociklais, o ypač jų važiuoklės mechaninėmis charakteristikomis. Baigiamajam darbui turėjau maždaug tris mėnesius ir per tą laiką turėjau labai daug išmokti – taigi dirbau ne tiesiog daug, o praktiškai nesustodamas. Dar niekada neteko kurti objekto su tiek daug skirtingų detalių, kurios visos yra taip glaudžiai susijusios ir nuo kiekvienos iš jų padėties priklauso visas likęs modelis – svarbus kiekvienas milimetras. Labai džiaugiuosi, kad inžinieriai manimi visą tą laiką pasitikėjo ir dirbo kartu, o darbo vadovas (Šarūnas Šlektavičius), kuriam labiausiai ir norėčiau padėkoti, nuolat dalijosi patirtimi ir padėjo priimti įvairius sprendimus. Taip pat labai smagu, kad visa dizaino katedra yra labai suinteresuota skatinti studentų bendradarbiavimą su kitų profesijų atstovais. Taigi su puikių dėstytojų pagalba, bendromis jėgomis turime galimybes Lietuvoje sukurti labai įdomius ir konkurencingus produktus.
Ko iš šios patirties išmokai?
Kai pasirinkau temą baigiamajam darbui, visi sakė, kad bus sunku, ir aš pats supratau, kad pasirinkau itin sudėtingą dalyką, bet man buvo labai įdomu, ar sugebėsiu. Turbūt pakankamai daug dirbant, sukurti galima praktiškai bet ką. Vieną dieną prisiminiau Winstono Churchillo citatą „Jei tenka eiti per pragarą, tiesiog eik“. To, kaip man ėjosi, negalėčiau pavadinti pragaru – buvo tikrai smagu ir įdomu, bet taip pat ir labai sunku. Nesvarbu ką ir kaip darai, kad ir kaip sudėtinga viskas atrodytų, svarbiausia nesustoti.
Ar tikiesi šį projektą „komercializuoti“?
Jau nuo pat pirmo susitikimo buvo nuspręsta, kad mes AKO tikrai pagaminsim. Šiuo metu projektu domisi kelios lietuviškos įmonės, tačiau akivaizdu, kad tokio sudėtingo objekto išvystymui reikalingos didelės investicijos, todėl esame pateikę paraiškas Europos Sąjungos fondams. Taip pat, kai bus baigtas fizinis pakabos prototipas, tikimės pritraukti investicijų iš užsienio, galbūt pasitelksime ir „Kickstarter“ platformą. Taip pat šiuo metu renkame komandą su reikalingomis kompetencijomis, norinčią dirbti sinergijos ir sėkmės dalinimosi principu.
Jei reiktų rinktis tarp automobilio ir motociklo – kurį pasirinktum?
Abu turi akivaizdžių privalumų ir trūkumų. Nors aš mielai važinėčiau tik motociklu, mūsų klimato juostoje daugiau nei pusę metų tai neįmanoma. Ir motociklo aš šiuo metu neturiu.
Gal galėtum išvardinti kokius apdovanojimus už kokius savo darbus ir kuriais metais esi laimėjęs?
Mano šviestuvas „Tano“ 2015 m., yra įvertintas Italijoje rengiamo tarptautinio konkurso „A' design award“ sidabru, lietuvišku „Gero dizaino“ prizu, taip pat prancūzo Marc Praquin inicijuotu „Design and design“ apdovanojimu. Pastarąjį taip pat yra pelnęs mano krėslas „14“, laikrodis „Broken line“, laikrodis „Time tune“ ir kavos staliukas AMÉ. Taip pat nemažai dėmesio sulaukė mano suprojektuotas katamaranas „Rei“.
Kurie tavo projektai yra sulaukę didžiausio susidomėjimo?
Jeigu susidomėjimą vertinčiau finansiškai, tai laikrodis „Broken line“, kurį nupirko įmonė. Jeigu publikacijų skaičiumi, tai turbūt krėslas „14“. Jeigu apdovanojimų skaičiumi, tai šviestuvas „Tano“. Jeigu publikacijų svarba, tai katamaranas „Rei“. Būtent jis buvo didžiausią postūmis mano veikloje – be jo sėkmės nebūtų įvykę daug kitų dalykų.
Kokie tavo artimiausi planai?
Tikrai tęsime AKO projektą, taip pat norėčiau siekti magistro laipsnio, bet dabar jau abejoju, ar spėsiu. Kol kas nenorėčiau įvardinti firmų ir asmenų, su kuriais turiu komercinių planų, tačiau, jei visas pavyks, manau, išgirsite apie mane. AKO naujienas galiama sekti : facebook.com/akotrike/, o daugiau apie mane – lukasavenas.com.
Jei ne paslaptis, kaip panaudosite 1000 EUR prizą?
Gali būti, kad tuo metu, kai gausiu pinigus, būsiu pamiršęs iš kur jie. Bet kokiu atveju, aš labai nenoriu priklausyti nuo tėvų, todėl tiesiog naudočiau juos gyvenimui. Gali būti, kad teks pirkti naują kompiuterį, nes kažin ar dabartinis buvo sukurtas tokiam intensyviam darbui – galima tik stebėtis, kad tiek visko „renderinant“ kiekvieną dieną, dar nesudegė motininė plokštė.
Ačiū už pokalbį.
Beje, pagrindiniu prizu įvertintą L.Avėno bei 14 kitų konkurso nominantų darbus galima pamatyti „Jaunojo dizainerio prizo 2016“ parodoje, kuri iki liepos 23 dienos veikia Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje TITANIKAS (Maironio g. 3). Konkursą „Jaunojo dizainerio prizas“ nuo 2011 m. kasmet organizuoja VDA Dizaino inovacijų centras.
Parengta pagal „AZ communications“ informaciją.
