Tai, kad pasaulio civilizacija nesivysto tiesiniu vektoriumi liudija daugybė požymių, bet labiausiai – menas. Tuo metu, kai jaunieji Baltijos scientistai atidarinėja Venecijoje bene didžiausią Bienalės pavilijoną, priturbintą mokslo, biznio ir socialinio lauko artefaktų – tyliai ir nerimtai per pasaulio didmiesčius keliauja olandų skulptoriaus Florentijn Hofmano „Guminė antytė“.
Panašu, kad pasaulio civilizacija ir vėl patiria vieną ryškiausių susireikšminimo sąrėmių. Tas sodriai atsispindi imperatoriškame oligarchų elgesyje ir, žinoma, architektūroje. Didmiesčiai virsta metropolinės architektūros vitrinomis: dangorėžiniai aukščio rekordai, poliruotų stiklų išmanumas, branduolinė kvadratų koncentracija ties menama ašimi, aplink kurią sukasi pinigų gaublys.
Kitų prioritetų nėra – neapsimoka ir nereikia.
Soriukas, sako „Guminė antytė“, yra dar vienas prioritetas, kuris pajėgus atsverti bet kokį finansinį monolitą.
Humoras…
Olandų menininkas Florentijn Hofmanas mėgsta ironizuoti civilizacijos štampus. Jis tarsi sugrąžina jaukią „Guminę antytę“ iš kiekvienos vaikystės vonios ir įdarbina rūsčiame urbanistiniame kontekste. Antytė laimi. Ji perskelia kiekvieno bankininko, kiekvieno ministro ar komisaro širdį ties tuo pačiu kapiliaru: ir aš tokią turėjau…
F.Hofmano „Guminės antytės“ jau 9 metai keliauja po pasaulio miestus. Beje, jų ūgis skiriasi. Didžiausia plaukiojo po Prancūzijos miestą Saint-Nazaire (26×20×32 m). Taivanyje sukiojosi irgi nemaža – 25×18×18 metrų, o San Paule, Sidnėjuje ir Auklende antytė tebuvo 12×14×16 metrų dydžio.
Šaltinis: Florentijn Hofman studija
Nuotraukos: Florentijn Hofman studija
JPN
( 2016-06-13 )
O gal ir Vilniui profilaktiškai reikėtų antytės? Gal apsiramintų aistros dėl konkurso k18?