AEROARCHITEKTŪRA KAUNE://AVIACIJOS LOPŠYJE – SPINDINTIS ARCHITEKTŪRINIS KŪNAS

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome ką tik iškilmingai kareiviams perduotas Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas. Aerodromo saulėje spindintis naujas metalinis „kūnas“ nė iš tolo neprimena beviltiškos architektūros „pastatų-dėžių“, pastaraisiais metais beatodairiškai griozdinančių šalies miestus ir miestelius. Architektai Jurgis Rimvydas Palys ir Ieva Jurgita Palytė-Veilandienė šį karinės bazės objektą projektavo pagal geriausias aviacines tradicijas bei giliai suprasdami jo specifiką.

LIETUVOS AVIACIJOS LOPŠYS

Kauno Aleksoto rajone įsikūręs S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas 1918 metais tapo Lietuvos karinės, civilinės ir susisiekimo aviacijos lopšiu. Šiek tiek vėliau čia pradėjęs veikti Lietuvos Aero Klubas rengė Lietuvos lakūnus bei buvo ryškus civilinės aviacijos plėtros variklis. Aleksote buvo statomi ir išbandomi lėktuvai, stovėjo tuomet didžiausias miesto statinys – milžiniškas 240x44x40 mdydžio dirižablių angaras, kuriame galėjo išsitekti net 2 „cepelinai“. Galiausiai 1933 metų liepos 17 dieną būtent čia po rekordinio skrydžio per Atlantą didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ištikimai laukė ir beviltiškai šurmuliavo didžiulė minia…

Atkūrus šalies nepriklausomybę bei iš Lietuvos pasitraukus sovietinei kariuomenei, lietuvių aviatoriai į aerodromą sugrįžo vėl – jame ėmė kurtis bei burtis lakūnai, aviamodeliuotojai ir kiti su aviacija artimai susiję žmonės. Šiuo metu tai yra vienas seniausių pačiame mieste veikiančių Europos aerodromų.

Erdvi aerodromo teritorija naudojama ne vien aviacijai, bet ir kitiems renginiams – koncertams, baikerių šou, šventėms. Liepos 1-ąją pažymėti profesinę šventę čia kelis kartus buvo susirinkusi bei parodą rengė ir Kauno architektūrinė bendruomenė.

AERODROMĄ KETINO UŽSTATYTI

Nacionalinei aviacijai brangi Kauno Aleksoto rajono vieta parinkta ir iš Fredos iškeliamam Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo postui. Tiesa, PILOTAS.LT žiniomis, iš pradžių savivaldybėje buvo kalbų, jog aviacijai reikėtų palikti tik pietinę 194 ha plotą užimančio aerodromo pusę, o šiaurinę – užstatyti su šia specifine funkcija nieko bendra neturinčiais pastatais. Sraigtasparnių bazės postas tuomet buvo paišomas pietrytiniame šios aviatorių teritorijos kampe. Į planavimo reikalus įsitraukus visuomenei bei specialistams, laimei tokių drastiškų plėtros planų buvo atsisakyta, o sraigtasparnių bazės statinys – vietą surado priešingoje aerodromo teritorijos pusėje ties senomis kapinėmis.

Pasak J.R.Palio, pietinėje pusėje sraigtasparnių bazė būtų tiesiog „pranykusi“ chaotiškame tos dalies užstatyme, nebūtų panaudotos išlikusios senosios malūnsparnių aikštelės bei išskirtinė architektūrinė-gamtinė aplinka. „Dabartinė vieta leidžia aviacinei funkcijai geriau suvaldyti aerodromo teritoriją, su ja tvirčiau sukibti“,– įsitikinęs architektas, pats asmeniškai prisidėjęs prie šio žymiai lokiškesnio sprendimo. O užstatyti istorinį aerodromą namais, J.R.Palio manymu, galėtų siūlyti nebent ničnieko apie aviaciją bei urbanistiką nenutuokiantis žmogus.

AVIACIJA ŽAVI NUO VAIKYSTĖS

Karinių pajėgų naujasis paieškos ir gelbėjimo postas pasižymi aviacinei technikai artima architektonika bei išieškota architektūrine forma. Tačiau, PILOTAS.LT žiniomis, iš pradžių jis braižytas niekuo nesiskiriantis nuo dabar paplitusių stačiakampių civilinės architektūros „dėžių“. Ir tik Kultūros paveldo specialistams primygtinai pasiūlius į projektuotojų komandą pasikviesti aviacinę specifiką išmanantį J.R.Palį, pastarasis statinys brėžiniuose ėmė įgauti solidesnių specifinių bruožų. Architektas į pagalbą pasitelkė dukrą architektę I.J.Palytę-Veilandienę su kuria kūrybiškai yra sėkmingai bendradarbiavęs ir anksčiau. Šis tėvo ir dukros tandemas nepavedė ir šįkart.

Architektas J.R.Palys PILOTĄ.LT užtikrino, jog Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto projektavimas jam buvo ne darbas, o tikra atgaiva. „Tai mano pomėgiams artimiausias architektūrinis kūrinys“, – tikino kelis dešimtmečius gyvenamuosius namus, visuomeninius pastatus, krantines, tiltus projektuojantis Kauno architektas. Mat aviacija jis domisi nuo pat vaikystės. „Būdamas vaikas žiūronais stebėdavau kaip į dabartinį S.Dariaus ir S.Girėno oro uostą leidžiasi bei kyla lėktuvai“, – prisimena jis. Aistra aviacijai architekto nepaliko iki šiol, todėl pasitaikius progai imtis širdžiai artimo darbo, J.R.Palys nedvejojo.

ARCHITEKTŪRINĖ VARIACIJA VIENA TEMA

Architekto teigimu, sunkiausia buvo iš pradžių, kai buvo ieškoma tinkamiausios pastato formos. Vėliau – viskas ėjosi tarsi savaime. Taigi, pastatą architektai suprojektavo aerodinamišką, kurio pavidale galima įžvelgti lėktuvo, dirižablio ar net laivo estetikos bruožų. Projektuojant, jiems buvo svarbu, jog statinys būtų vientisas it koks architektūrinis gyvūnas aerodromo žolėje. Pagal sumanymą, tai turėjo būti statinys be pagrindinių ar užpakalinių fasadų, nefunkcionalių elementų, horizontalių ar vertikalių plokštumų. Jame turėjo būti tik tai, kas yra būtina jo funkcijai – jokios puošybos, dekoro, butaforijos. „Čia net neturi jaustis architekto rankos“, – koncepciją trumpai išdėsto J.R.Palys.

Sau išsikeltą architektūrinį tikslą autoriams įgyvendinti pavyko daugiausia dėl surastos solidžios architektūrinės formos, vientisos „žvynuotos“ apdailos kiauto, aviacijai būdingų detalių. Aviacinį įspūdį sustiptina ir pilkai sidabrinė spalva, kuri ir militaristinė, ir dera gamtinėje aplinkoje.

Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto pastatą sudaro 3 pagrindinės dalys – sraigtasparnių angaras, administracinių ir buitinių patalpų segmentas ir stebėjimo bei valdymo pulto patalpa. Visos jos pasižymi skirtinga forma bei dydžiu, tačiau sėkmingai jungiasi į vieną architektūrinį organizmą.

Plane 30m x 32m dydžio ir per 11 m aukščio metalinis angaras su didžiuliais (27,5×7 m) pakeliamais vartais – bene įspūdingiausia pastato dalis, kurios architektūrinis charakteris ryškus ne vien iš lauko, bet ir viduje. Ši statinio dalis skirta specialiai posto naudojamam kariniam sraigtasparniui Mi8. Architektas J.R.Palys šios dalies konstruktyvą suprojektavo iš masyvių plieninių arkų su šarnyrinėmis jungtimis apačioje. Ir taip jau ryškią aviacinę nuotaiką čia dar labiau sustiprina arkose išpjautos aštuoniakampės kiaurymės – aviacijoje taip daroma siekiant kuo labiau palengvinti konstrukciją. Tą pačią architektūrinę temą čia groja ir ovališki it lėktuvo langai, dviem eilėmis prakiurdantys abu lenktuosius angaro šonus ir į angaro vidų įleidžiantys saulės šviesos.

SU ARCHITEKTAIS DERINO NE VISKĄ

Sraigtasparnio angaro kiautą dengiantys pilkšvai sidabriniai 60×60 cm dydžio titancinko skardos žvynai nuslysta išore iki pat pastato priekio su apskrito plano pulto patalpa, posto budėtojams plačiai atveriančia aplinką. Pastarąją sraigtasparnių bazės posto „galvą“ su angaro kūnu jungia trikampio plano administracinis-buitinis segmentas, it koks milžiniško architektūrinio gyvūno sprandas. Nuo angaro jis viduje atskirtas mūrine siena, kuri metaliniam angaro vidui suteikia šiek tiek statiškumo. Administracines, buitinės ir techninės patalpos čia išrikiuotos abipus centrinio koridoriaus, apskritąją pulto patalpą jungiančio su puscilindrio formos angaru.

Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos gelbėjimo posto viduje, kaip ir išorėje, vyrauja pilkšvi nuosaikūs tonai. Bent kiek didesnių architektūrinių atradimų ar subtilesnių detalių čia, ko gero, nė neverta – interjeras kareiviškai paprastas ir asketiškas.

J.R.Palys sakė, jog bendradarbiavimas su projektuotoju „Šiltas namas“ ir rangovu „Avona“ visą laiką vyko sklandžiai ir konstruktyviai. Vis dėlto jis prisipažino, kad su architektais buvo derinami ne visi techniniai sprendimai. Matyt, dėl to architektūrinės formos vientisumą suardo kai kur „ne vietoje“ atsiradę techniniai elementai ar detalės. Vis dėlto bendro įspūdžio tai beveik negadina.

PRIMENA „TIKROS“ ARCHITEKTŪROS LAIKUS

Pasak architekto J.R.Palio, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės naujasis paieškos gelbėjimo postas elektroninių įrenginių ir automatikos prikimštas it būtų koks kosminis laivas – gaisro gesinimo sistema, posto valdymo automatika, kaloriferiai, vėdinimo bei vartų pakėlimo įranga ir t.t. Nepaisant visų šių jame įdiegtų pažangių technologijų, J.R.Palio ir I.J.Palytės-Veilandienės architektūrinis kūrinys savo estetika primena laikus kai tiek architektūroje, tiek aviacijoje viskas būdavo tikra, nesumeluota. Kai vos pamačius pastatą buvo galima lengvai „perskaityti“ jo paskirtį, o inžinerija – nebuvo slepiama už butaforinių sienų ar glamūrinių fasadų. Architektas J.R.Palys giliai įsitikinęs, jog tokia ir yra bei turi būti aviacija ir architektūra.

KARINIŲ ORO PAJĖGŲ AVIACIJOS BAZĖS ANTRASIS PAIEŠKOS GELBĖJIMO POSTAS

Veiverių g. 132, Kaunas

Užsakovas:  Kauno miesto savivaldybė. Projektuotojas: UAB „Šiltas namas“. Projekto vadovas: Robertas Gaurelis. Architektai: Jurgis Rimvydas Palys, Ieva Jurgita Veilandienė. Konstruktoriai: Igoris Goriačko, Arvydas Kublickas. Gen. rangovas: UAB „Avona“. Rangovai: elektros darbai – UAB „Elpreka‘‘, lauko inžineriniai tinklai – UAB „Geovizija‘‘, gerbūvio darbai – UAB „Panemunės kelias‘‘, gaisro gesinimo sistemų įrengimo darbai – UAB „Gaisro technika‘“. Parametrai: 1.940 m², 15.828 m³, 3.968.300 Eur. Projektavimas: 2011-2012, statyba 2013 – 2015. Konstruktyvas: angaras 30m x 32m, h 11,2 m., dvišarnyrės plieninės arkos su stygomis (gamintojas – UAB „Aldeva’“), spraustiniai poliniai pamatai. Apšiltinimas:akmens vata „Rockwool“ (UAB „Bauen“). Stogas, fasadai: danga „Rheinzink prePATINA“ 0,8 mm („Rheinzink GmbH & Co. KG”) – UAB „Infantas“, 0.8 mm titancinko skardos „Rheinzink“ 60×60 cm rombo formos „žvynai“ (UAB „Vytrolma‘‘). Langai: aliuminio (UAB „Gipura‘“). Stoglangiai-švieslangiai: „ESSMANN Classic“ – UAB „Anvy“, aliumininiai ovalūs švielangiai (UAB ,,Stiklitos projektai‘‘). Durys: aliuminio (UAB „Gipura‘‘), vidaus – medinės faneruotos, priešgaisrinės – UAB „Fire- ekspets‘‘. Pakeliami vartai: 27,5 x 7 m vienos sekcijos su diržine pavara (UAB „Barduva‘‘). Fasadai: 0.8 mm titancinko skardos „Rheinzink“ 60×60 cm rombo formos „žvynai“ (UAB „Vytrolma‘‘).

INŽINERINĖS SISTEMOS

Šildymas: vandeninio orinio ir radiatorinio šildymo sistemos ir dujinė katilinė. Angare – vandeniniai oriniai šildytuvai. Vėdinimas: gyvenamuosiuose ir administraciniuose kabinetuose bei buitinėse patalpose – rekuperacinė sistema su rotaciniu šilumokaičiu. Angare, garaže, katilinėje ir pagalbinėje patalpoje – natūrali vėdinimo sistema. Kondicionavimas: administracinės patalpos – freoninė, kasetinė oro vėsinimo sistema. Automatika, ryšiai: aerodromo įrenginiai ir valdymas – UAB „Elpreka“.

Architektūros realizacija: 90 proc.