Vilniui niekaip nesisekant rasti deramo Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimo, galbūt verta būtų atsigręžti ir į menkai žinomą šios sostinės vietos istoriją. Mat XVI amžiuje Lukiškės buvo svarbiu Vilniaus uostu per kurį ėjo prekyba su Kaunu ir Karaliaučiumi. Apie tai Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo paskaitoje plačiau žada papasakoti istorikas dr. Elmantas Meilus.
Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Kovo 10 dieną (ketvirtadienį) 17 val. muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) įvyks istoriko dr. E.Meilaus paskaita „Lukiškės iki XVII a. pabaigos“.
Ankstyvieji rašytiniai ir kartografiniai šaltiniai iš maždaug 400 metų laikotarpio (XV–XVIII a.) apie Lukiškes rodo, kad per visą šį periodą jos nuo plyno lauko be aiškių ribų tapo gan glaudžiai įvairiais ūkiniais ryšiais su miestu susijusiu priemiesčiu. XVI a. Lukiškės tapo Vilniaus uostu, per kurį ėjo prekyba su Kaunu ir Karaliaučiumi. Iš Maskvoje neseniai surastų XVI a. antros pusės Lukiškių gyventojų surašymų galima susidaryti apytikrį vaizdą apie jų skaičių, profesijas, nekilnojamąjį turtą ir net apie juos pačius. XVII a. pirmoje pusėje šio priemiesčio ir jo uosto ūkinė reikšmė dar labiau išaugo, bet greitesnį integravimąsi į miestą ir visą priemiesčio raidą sustabdė XVII a. vidurio nelaimės. Nors maskvėnų 5 metų okupacijos metu Lukiškės buvo nuniokotos, uostas ir toliau funkcionavo ir XVII a. antroje pusėje Lukiškės gan sparčiai atsistatė. Deja, XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas ir maras Lukiškes kartu su visu miestu dar labiau nusmukdė ir šio priemiesčio integracija į miestą sulėtėjo.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
Užpelkis
( 2016-03-08 )
Visiems, kurie nori Lukiškes suformatuoti, įsprausti į rėmus, padengti kinietiškomis plytelėmis, noriu priminti, kad Lukiškės daug daug metų gyveno be jūsų ir toliau gyvens, nepriklausomai nuo jūsų plepėjimų. Atvirai pripažinkim, kad nieko geriau nei sovietmečiu atliktas šios aikštės sutvarkymas (arch. V. Mikučianas), dabartiniai architektai-urbanistai nepadarys. Vien šviestuvai ko verti. O N. Tomskio Leninui skirta skulptūra ? Paprasta ir genialu. Dabar taip padarykit. Nepadarysit. Kalbėsit, plepėsit, organizuosit konkursus ir viskas baigsis bezdalais. Dvasios neliko žmonėse, idėjiškumo. Viskas grindžiama „babkėmis“, primityviu vartojimu ir mužikišku skoniu.