Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašą. Pastarajame – 10 objektų, patenkančių į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio, Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus bei Bernardinų takų programas. Jiems numatyta skirti 14,5 mln. eurų.
ŽADAMA IŠDALINTI 14,5 NLN. EURŲ
Vyriausybė patvirtino sąrašą 10 bažnyčių ir vienuolynų, kuriems sutvarkyti per artimiausius 4 metus bus teikiamas prioritetas. Tam bus skirta 14,5 mln. eurų.
Didžiausia suma – 2,9 mln. eurų – numatyta Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoajai Aušros Vartų koplyčiai ir Šv. Teresės bažnyčiai Vilniuje. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai sutvarkyti ketinama atseikėti kik mažiau – 2,3 mln. eurų. Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksui planuojama skirti 1,9 mln. eurų, Bernardinų vienuolyno ansambliui Kaune – 1,8 mln. eurų, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikai – 1,7 mln. eurų, o Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrai – 1,3 mln. eurų.
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika turėtų sulaukti šiek tiek daugiau nei po 800.000 eurų paramos. Bernardinų vienuolyno ansambliui Vilniuje skiriama 460.000 eurų, o Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikai – 240.000 eurų.
TAPS PAGRINDU INVESTICIJOMS
Šiuo vyriausybės nutarimu siekiama sudaryti prielaidas efektyviam Europos Sąjungos investicinių fondų lėšų panaudojimui aktualizuojant Lietuvos sakralinio kultūros paveldo objektus. Nesant finansinėms galimybėms sutvarkyti visų kultūros paveldo objektų, įtrauktų į Vyriausybės sakralinio paveldo programas, yra būtina nustatyti, kurie šių programų objektai turėtų būti tvarkomi prioritetine tvarka. Tokie sprendimai buvo priimti Dvišalės nuolatinės komisijos posėdžiuose, pirmininkaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Dvišalė nuolatinė komisija rūpinasi Katalikų Bažnyčios kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga.
Vadovaujantis Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 m. programa, sakraliniai kultūros paveldo objektai, į kuriuos investuojamos ES lėšos, turės būti pritaikyti ne tik liturgijai, bet ir kitoms visuomenei aktualioms piligrimų, bendruomenių reikmėms, jie privalės būti atverti lankytojams tiek, kiek tai dera su objekto sakraline paskirtimi. Investuojant į sakralinį kultūros paveldą yra siekiama prisidėti prie bendro ekonominio regiono augimo ir socialinių problemų sprendimo, užtikrinti naujų edukacinių ir kultūrinių veiklų vykdymą.
Šis dokumentas taps pagrindu planuojant tolimesnes ES investicijas į sakralinį kultūros paveldą. Projektų finansavimo sąlygų aprašą numatoma patvirtinti šių metų balandį.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.