KOMUNALININKŲ BALIUS://5000 KVADRATŲ KIETOS DEMOKRATIJOS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI

Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė savo poziciją dėl Lukiškių aikštės: ji bus tikrai demokratiška, paprasta ir nebrangi. Aikštė visiems. Ir, svarbiausia, nereikės ilgai laukti, nes trys komunalinkų įmonės jau stovi pasiraitoję pėdkelnes.

„Atėjo laikas Lukiškių aikštei virsti tikra demokratiška visų miestiečių erdve. Prieš šimtą metų aikštėje vykdavo mugės ir cirkai, joje virė gyvenimas, todėl stengsimės aikštę pirmiausia pritaikyti kasdieniams vilniečių poreikiams. Aikštėje bus patogu atsipūsti po darbų, išgerti puodelį kavos, ar tiesiog pasiklausyti šalimais esančios bažnyčios kariliono muzikos“, – kalba miesto meras R.Šimašius Vilniaus savivaldybės tinklapyje.

ATĖJO LAIKAS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI VIRSTI… NIEKUO?

Kas bent kiek išmano aktualųjį politkorektiškumo žodyną, R.Šimašiaus pažadą galėtų išversti maždaug šitaip: „visiems, demokratiška“ – reiškia idėjų neturėjimą, akivaizdų valios deficitą, rinkimąsi tarp blogo ir labai blogo arba kaukę, maskuojančią absoliučią nekompetenciją.

Būtent nežinojimo ir visiško neišmanymo, kaip aikštės virsta „tikra demokratiška visų miestiečių erdve“ dabar, šiuolaikiniuose miestuose, norėčiau tikėti,- šiuo atveju yra daugiausia.

Atmeskime kol kas variantus, kad tai, ką išgirdome yra pigiausios prabos populizmas, dar vienas infantilus spektakliukas, kaip berniukas žirniukas kalnus nuvertė ar elementarus desertyravimas, paliekant nacionalinius prioritetus likimo valiai.

Nenoriu veltis į istorinius ekskursus, tačiau tepriminsiu, kad XIX amžiaus grįsta dykra Vilniaus miesto pakraštyje – iš tikrųjų buvo viešoji erdvė visiems. Lukiškėse ir dešras pardavinėjo, ir kailinius, ir šv.Kazimiero mugė ūžė, ir…Lietuvos sukilėlius korė.

Ir visas šis universalumas – dėl vienos vienintelės priežasties – neturėjo tais laikais Vilnius daugiau tokio dydžio susirinkimų vietos. Atsilikęs, tamsus ir provincialus buvo XIX amžiaus antros pusės Vilnius, atėmus LDK regalijas, pažangą ir universitetą. Kitos Europos sostinės jau buvo nužygiavusios toli į priekį…

Todėl šiandieną vieną iš ES sostinių guldant į beviltiškai pasenusią Prokrusto lovą ir sekant jai naftalinines pasakas apie „atėjusį laiką tikrai demokratiškai erdvei visiems“, sunku tikėtis aplodismentų iš brandesnės nei šeštokų auditorijos.

Šiandieną Vilnius kitoks – prisistatęs akropolių, panoramų ir aibę prekybcentrių, kuriuose vilnietis uoliai brūžinasi kasdien, ištrinkeliavęs prabangiai tūkstančius viešųjų erdvių kvadratų, tarsi galėtų ir susivokti – XIX amžiaus Lukiškių dykros formatas jam seniai nebeaktualus. Nei kokybine, nei erdvine prasme, nei beveidžiu universalumu, ypač.

Galų gale Vilnius šiandieną turi mėgstamą Baltojo tilto pievą prie Neries, kuri savo nemakijažiniu paprastumu traukia visus, išsiilgusius pauzės, oro ir tolimo žvilgsnio. Turi, žinoma, ir aibę bevardžių viešųjų erdvių „visiems“ miegamuose rajonuose, kurios netraukia nė vieno – net savivaldybės aktyvistų prieš rinkimus.

KALBAME APIE VAKARUS – SUKAMĖS Į RYTUS

Tai negi šiais individualizuoto stiliaus ir brendomanijos laikais paistalai, kad „Lukiškių aikštė taps ir reprezentatyvi, ir jauki miestiečių susibūrimų vieta, kurioje bus pakankamai žaliųjų zonų pabūti su artimaisiais, pasidžiaugti miestu ir susitikti per įsimintinas ir iškilmingas Lietuvos šventes“ – gali būti skleidžiami be jokio projekto?

Ar gali būti, jog naujiena, kad didžiausia Vilniaus aikštė bus pertvarkyta „pagal savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija parengtas sąlygas“(!) ir, kad joje bus paklota 5.000(!) kvadratinių metrų kietos dangos – yra pakankamas pagrindas bent minimaliai euforijai…?

Gal visgi ši „triumfališka“ informacija nepasitvirtins? Ar bent jau Lukašenkos hakeriai prisiims atsakomybę už paskleistą antipilietišką rūką ir bus sugrįžta prie civilizuotų elgsenos normų, formuojant miesto erdves…?

Juk taip atrodo aikivaizdu, kad šiandienos Vilniui labiausiai trūksta dedikuotų erdvių, kurios transliuotų aiškiai suvokiamą miesto tapatumą šiuolaikinėmis priemonėmis. Tų priemonių apstu, bet jos visos bevertės, kol miestą „kuria“ komunalininkai. Atsirėmus į trinkelių klojimo mentalitetą, o ne į urbanistinių koncepcijų galią, ne į sąmoningai valdomą miesto viešųjų trajektorijų, viešųjų erdvių ir formų konstravimą – neįmanoma sukurti viešosios erdvės XXI amžiuje. Žinoma, nebent nuleistume šimašiškos aikštės sampratą iki parkingo lygio.

Tuomet skanduotės, kad trys narsūs komunalininkai – „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“ – laimėjo Vilniaus savivaldybės malonę ir „Lukiškių aikštę sutvarkys dar šiemet“, nebeatrodo juokingos. Suprantama, komunalininkų laukia viena smulkmena – jie turės parengti techninį projektą. Tačiau kada projektas komunalininkams buvo problema?

Projektas gali būti problema architektams, dizaineriams, menininkams, bet tik ne komunalininkams. Nes jie konkretūs, paprasti ir nesiblaško. It liftas. Atrodo, todėl juos myli ir jais pasitiki R.Šimašius ir A.Butkevičius.

ĮSIGALI VALSTYBINIS KOMUNALIZMAS

Būtent premjero kabinete praeitą gegužę nuskambėjo sprendimas nebežaisti su tais architektais bei menininkais ir „sutvarkyti aikštę greitai, paprastai ir nebrangiai“. Iki 2018-tų metų, nes jubiliejus…

Nesu tikras, bet panašu, kad premjeras bus pamiršęs, jog artėja ne koks nors kompartijos suvažiavimo, bet Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus. Didžioji Laisvės šventė, kurią įpaminklinti ir ketinta Lukiškių aikštėje. Tautos laisvė tikrai nėra nei premjero, nei valdančios daugumos nuosavybė.

Tai kodėl gi Laisvės įpaminklinimas nutraukiamas?

Kodėl iš Laisvės aikštės ir Laisvės paminklo kūrimo proceso yra išstumiama tauta? Tie jos atstovai-architektai, kurie dalyvavo (ir dalyvautų) Lukiškių aikštės perplanavimo konkurse. Tie tautos atstovai-skulptoriai, kurie dalyvavo (ir dalyvautų) Laisvės paminklo sukūrimo konkurse. Tie žmonės, kuriems ne vis vien ir kurie svarstė bei diskutavo, kaip turėtų atrodyti Laisvė ir jos erdvė.

Ar tauta kalta, kad nedovanotinai biurokratizuotas, be kompetencijos, nuovokos ir be elementaraus bendradarbiavimo tarp institucijų vykdytas Lietuvos Laisvės įpaminklinimo procesas veliasi štai jau… 20 metų?

Ar tikrai R.Šimašius ir A.Butkevičius turi teisę nušalinti tautą nuo Laisvės kūrimo proceso ir pavesti „sutvarkyti aikštę“ suopračio apie tokį uždavinį neturintiems komunalininkams? Ir kaip gi toks valstybinio komunalizmo mentalitetas dera su deklaracijomis apie Žinių visuomenę, apie Kūrybingą visuomenę, apie Piliečių Lietuvą galų gale….?

Galų gale, ar supranta A.Butkevičiaus komunalistai, kad jie padarė viską, jog tautai į sąmonę būtų įsriegtas visai nepelnytas nepilnavertiškumo kompleksas – nesugebanti įpaminklinti trapios, sunkiai iškovotos Laisvės tauta – nėra verta ir jos išsaugoti…?

Iliustracija: Rytis Daukantas