Modernistinis požiūris į urbanistinę aplinką dar nepamirštas ir laikas nuo laiko naujomis formomis atgyja įvairiuose pasaulio kampeliuose. Britų projektuotojų kolektyvas „Conran and Partners“ neseniai Tokijuje įgyvendino grandiozinį Futako Tamagawos projektą bei sukūrė kone idealų šiuolaikinio miesto kvartalą, vėl aktualizuojantį ir savaip interpretuojantį modernistinės architektūros miesto-sodo idėjas.
400.000 M² ŠIUOLAIKINIO MIESTO
Londone įsikūrusi kompanija „Conran and Partners“ prieš daugiau nei 10 metų laimėjo kviestinį urbanistinių idėjų konkursą, kuriame dalyvavo tarptautinio garso architektūros figūros Cesaras Pelli, KPF ir Kengo Kuma. Šio konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti 20 ha teritorijos gaivinimo idėją gana intensyviai plėtojamame pietvakariniame Tokijo miesto pakraštyje. Tai didžiausias Tokijo plėtros projektas per pastarąjį dešimtmetį.
Realizavus konkursines projektines idėjas, buvo sukurtas pažangus 400.000 m² prekybos, biurų, pramogų ir gyvenamojo ploto Tokijo kvartalas, ištįsęs išilgai Tamos upės. 2011 metais užbaigtame pirmajame jo statybos etape buvo įrengta įvairios paskirties 260.000 m² ploto – 2 universalinės parduotuvės, prekybos galerija, prekybos bei biurų pastatas, 3 gyvenamieji bokštai nuo 28 iki 40 aukštų, 2 žemaaukščiai gyvenamieji pastatai. Iš viso tuomet įrengtas net 1.000 gyvenamųjų apartamentų. Antrasis statybos etapas pridėjo dar 140.000 m² ploto. Greta prekybinių įstaigų čia atiidarytas kino kompleksas, televizijos studija bei 30 aukštų biurų pastatas, vainikuotas 3 aukštų viešbučiu.
PROJEKTO PAGRINDAS – ESMINĖS VIETOS CHARAKTERISTIKOS
Kurdamas Futako Tamagawos kvartalą, kompanijos „Conran and Partners“ kolektyvas ypač rūpinosi gamta, kuri čia atlieka jungiamąjį vaidmenį. Pasirinkta teritorijos užstatymo schemos pagrindu tapo esminės vietos charakteristikos, todėl ji atspindi tranzitinį teritorijos pobūdį bei tai, jog jos rytinėje pusėje plyti kuriamas parkas. Taip autoriams didmiesčio aplinkoje pavyko sukurti ne tik patogią, bet ir šeimoms pritaikytą humanišką Japonijos didmiesčio urbanistinę ląstelę, kurioje urbanizuota aplinka glaudžiai susikabina gamta bei išnaudojami tiek pirmosios, tiek antrosios terpės privalumai.
Suvaldyti urbanizacijos lygį plėtojamame didmiesčio kvartale architektams padėjo išsaugotas gamtinis karkasas bei išilgai teritorijos nutiesta tranzitinė jungtis – pėsčiųjų promenada, priverčianti automobilius palikti požeminiuose parkinguose ar jų visai atsisakyti. Išplėtota miesto viešojo transporto sistema tai leidžia įgyvendinti lengvai ir neskausmingai.
Išilgai pėsčiųjų promenados išdėstyti pastatai taip pat architektūriškai sureaguoja į kontekstą. Miesto geležinkelio stoties pusėje jie suprojektuoti ryškesnių spalvų bei griežtesnių ir didesnių tūrių, o prie parko – architektūriškai žymiai lengvesni bei subtilesni. Urbanizuotos teritorijos nuolatinis ryšys su gamta čia išsaugotas pasitelkus akmenų atodangas, augalija, vandenį bei žemaaukščius statinius.
ATITINKA „ŽALIUOSIUS“ REIKALAVIMUS
Naujasis Tokijo Futako Tamagawos kvartalas atitinka aukščiausius „žaliųjų“ pastatų poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Naujasis Tokijo urbanistinis organizmas taip pat savotiškai pratęsė ir vėl aktualizavo Le Corbusier vertikalaus miesto-sodo, Tapiolos (Suomija) miesto-sodo ir kitų XX amžiaus miesto kūrėjų idėjas.
Kartu su britais prie Futako Tamagawos projekto dirbo ir vietos projektuotojų pajėgos – „Research Institute of Architects”, „Tokyu Architects + Engineers“, „Nihon Sekkei Inc”, „Landscape Plus Inc“ ir kt.
Parengta pagal „Belford Communications“ informaciją.
aloy
( 2015-12-03 )
Kada mes issivaduosime is Siaures Korejos Kartonkiemiu, kur per langus vienintelis peizazas, tai opel-askoniju stogu jura.
to mnmn
( 2015-12-02 )
Corbiu? Corbu!
mnmn
( 2015-12-02 )
Corbiu verkia is laimes. pagaliau ji isgirdo.